Tokios tokelės (66) „Tikslūs, nemoksliški, spėjimai“

     


Psichuškos kandidatė nenustoja dėti visas turimas pastangas prezidento atstatymui. Gal tai jos paskutinis pasispardymas? Nesuprantamai ji, tikriausiai, net nežino, kad iki rinkimų beliko mažiau nei 19 dienų. Ji dar net nežino ar jos sumanymui, vėl bandyti atstatyti prezidentą, pritars visi, po jos padu esantys, demokratai. Sunku įsivaizduoti, kaip ji sugebėjo savo padu prispaudusi visą demokratų frakciją išlaikyti ją jai neprieštaraujančią. Juk tarp prispaustų demokratų tikrai yra sąžiningų bei garbingų asmenų. Negalime taikinti jiems visiems bendrą posakį, jog geri demokratai yra negyvi demokratai. Kodėl jie pasidavė jai ir jos užmačiom? Kodėl net ir Senato mažumos vadas pasidavė jai? Kokią magišką jėgą ji turi? Ji visą šio prezidento valdymo laikotarpį skyrė tiktai prezidento niekinimui ir jo atstatymui, kuris nesisekė, nes prezidentas buvo kaltinamas tiktai demokratų frakcijos atstovų. Ji nenurimsta. Milijoninės sumos išleistos prezidento atstatydinimui, jai nė motais. Jai esant Atstovų Rūmų pirmininke, Seime jokios pažangos nepadaryta, nes ką prezidentas siūlydavo, ji atmesdavo savo, vienu už visus, balsu. Ji taip sujaukė Amerikos demokratinę valdymosi sistemą, kad sunku įsivaizduoti kaip ją atstatyti. Jos pastangų dėka, kai kuriose demokratų valdomose valstijose, laisvai veikia įvairios teroro organizacijos.  Jaučiant savo galios pabaigą, ji dar bando įkąsti prezidentui. Juk jau per vėlu. Ji turi dar vieną gerą sąjungininkę, kuri už savo nepasisekimus kaltina prezidentą, tai Michigano valstijos gubernatorė Whitmer. Nors sudėjus jas abidvi, protelis kartu nepagerėja, bet jos to nesupranta. Ji vis dar ne psichuškoje, o jis, prezidentauja dar vis.


Kad ji, demokratų vadeivė Kongrese, serga išprotėjimo liga, tenka išgirsti vis iš daugiau tos srities žinovų. Ji vadovaujasi Don Kichoto filosofija: „It is my quest to follow that star, no matter how hopless, no matter how far“. Atrodo, jog jos, ligos paveiktas, laikas Kongreso dominavime  ribotas. Ką, tokiu atveju darys, be beprotės vedlės, demokratai JAV Kongrese? Ieškoti naujo asilo(ės)? Juk „asilas“ tai demokratų simbolis. Ji, sirgdama beprotyste, prisidirbo jau per daug. Tiktai rusų kalba galiu jai patarti: „дело телячье, обосралась и стой“, ir netrukdyk nei prezidentui nei Kongresui vykdyti jiems Konstitucijos skirtas pareigas.  


Ji prezidentui nori įpiršti ligą, „kinų virusą“, kad jis sirgdamas negalėtų vadovauti vyriausybei, pareigas perduodant viceprezidentui. Apsarginus ir viceprezidentą, jai atsidaro durys į Baltuosius Rūmus. Kas atsitiktų pasveikus prezidentui? Ar ji be triukšmo ir Aukščiausiojo Teismo įsikišimo grąžintų pareigas tikram šeimininkui? Atminkime, jog ji visą Trump‘o prezidentavimo laiką skelbė jog jis neteisėtas prezidentas. Bet jis, prezidentauja dar vis. Iš tokio savo pūtimosi ji gali sprogti, ir visos jos pastangos nueitų kaip šuniui ant uodegos. Ji, „aiškiaregė“, įžiūri tiktai prezidento, jai įsivaizduojamą, ligą, nepastebint savos. Stebint jos kalbas, jos skeryčiojimą rankomis, nebūnant net psichikos specialistu, labai pastebima, jog ji artėja psichuškos durų link. Ten jai ir vieta.


Įdomu, kai kuriose valstijose piliečiai nepatenkinti savo rinktų vadovų diktatūriškumu, traukia juos teisman. Pasižymėjusių sąraše yra Kalifornijos ir Michigano valstijos. Šie demokratai be teismų įsikišimo nesugeba vadovauti. Dar kiti reikalauja, kad prezidentas skirtų lėšų nuniokotų miestų atstatymui. Čia jie žiauriai pralošė. Jie, demokratai, pritardami tiems niokojimams nori, kritę į pelkę, išlipti sausi. Nejaugi atėjus jų perrinkimo laikui jie vėl kandidatuos? Balsavimo dieną   balsuotojai jiems daug ką primins. Manau, rinkėjai tars garsiai savo žodį. Tai būtų be galo smarkus smūgis demokratų valdovams. 


Paaiškėjo jog nuo viruso labai nukentėjo oro transportas. Keleivių skaičiui sumažėjus  darbininkai atleidžiami. Norima Kongrese skirti lėšų darbininkų išlaikymui. Prieštaravimų tam lyg ir nebūtų. Bet, tame įstatyme turime vieną BET su didele skyle. Mat, norint pravesti tą pašalpos įstatymą, pirmininkė pridėjo nemažas sumas pinigų nusiaubtų valstijų atstatymui kurioms vadovauja demokratai. Tai šantažas iš pirmininkės pusės. Aišku, toks įstatymas neturi tikimybės būti priimtas. Paliekant atleidžiamus darbuotojus nežiniai jai visiškai nerūpi. Bet, prezidentas lėšų rado ir be pirmininkės šantažo. Ji dar labiau niršta. Ji privalėtų žinoti jog Trump‘as yra prezidentas o ne ji.


Demokratai, valstijų gubernatoriai ir miestų merai, leidę sunaikinti savo miestus ir valstijas, privalo būti laikomi atsakingais už savo nenorus ir nesugebėjimus apginti gyvybes ir turtą. Juk jų galioje yra kariuomenė ir policija. Tiesiog kimšti juos į kalėjimus. Taškas. Gal ir užtai reikėtų kaltinti prezidentą?


Kas toliau? Manau, visi stebime tardytojų JAV Senato komitete apklausą būsimos JAV  Aukščiausio Teismo teisėjos, kuri savo pranašumu lenkia tuos jos tardytojus. Tikiuosi, kad ji bus  Senato patvirtinta, ir būdama JAV Aukščiausio Teismo teisėja, teisėjo mantą niekuomet nesupurvins.


Prasidėjo naujas cirkas. Šį kartą apklausinėjamoji yra gero išsilavinimo ir patirties turinti žymi profesionalė teisininkė. Apklausinėtojams ji yra kietas kaulas, sugebėdama atmintinai atsakinėti į jų klausimus, kurie kai kuriem iš jų nepatinka. Žinome, jog apklausinėtojai apklausinėjantys prezidento paskirtą kandidatę į Aukščiausio Teismo teisėjus yra politikieriai, kurių mintyse nėra tokių teisinio profesionalizmo charakterio bruožų kaip apklausinėjamos kandidatės. Jiems yra Konstitucijos sutektos didelės galios daryti valstybinio masto sprendimus. Tai dar nereiškia, kad jie yra ir galvočiai.  Politikieriai vadovaujasi tiktai savo trumparegiškais interesais. Partija, ir tiktai partija yra jų smegenyse.


Paklausykime ką sako JAV Aukščiausio Teismo Teisėjas Clarence Thomas, apie savo patyrimą buvus apklausiamuoju, ir bendrai apie Aukščiausio Teismo kandidatų apklausinėjimus. Jis sako: “One of the things you do in hearings is you have to sit there and look attentively at people you know have no idea what they’re talking about.” Stebint dabartinį apklausinėjimą, teisėjo Clarence Thomas žodžiai pasiteisina. Teisingiau pasakyti nebereikia.


Apklausos prilyginimui paėmiau, iš Vytauto Petkevičiaus knygos „Durniškės“, Jurijaus Borisovo pasisakymą: „man būtų gėda teisintis prieš tuos niekšus, kad aš padoresnis už juos“. Manau, jog būsimoji teisėja galvoja panašiai.  Teisėjas Clarence Thomas turi omenyje Senato komiteto apklausinėtojus, o Borisovas, Lietuvos Seimą. Ar tokiem posakiam galime prieštarauti? Dabar gėrėkimės, stebėdami, demokratų įniršius apklausinėjant kandidatę.

 

Rinkimų dienai sparčiai artėjant, išrinkus naują prezidentą arba perrinkus esamą, kviečiu visus balsuotojus gerbti išrinktąjį. Mažuma privalo paklusti daugumai. Privalome gerbti elektorių kolegijos sprendimą. Juk elektorių kolegija tapo sukurta, kad ir valstijos su mažu gyventojų skaičiumi turėtų balsą prezidento išrinkime. Trumpai, gerbkime Amerikos Konstituciją.


Balsuoti privalome ir tiktai už Trump ir respublikonus. Kitos išeities Amerikai nėra.


Nesu „Tiksliųjų Spėliojimų“ specialistas, todėl be jokių spėliojimų esu įsitikinęs, kad Trump‘as bus perrinktas, nes jis privalo tęsti savo pradėtą darbą „Make Amerika Great Again“ (M.A.G.A.).


Žinau, jog ne visiems įtinku. Ką įžeidžiau, atleiskite, ką nespėjau, palaukite. 


2020-10-14


Comments

popular

Lemont atidaromas nuotykių parkas – didžiausias Šiaurės Amerikoje

Nuo liepos Illinois įsigalios įstatymas „Teisė dirbti“

Koronavirusas Čikagoje