Tokios tokelės (181) Įvairenybės

Geltona, žalia ir raudona, tai mūs trispalvė vėliava. Po ja stovėti mums malonu, joje tėvynė Lietuva. Šlovė ir garbė ukrainiečiams kovojantiems už išlikimą su maskoliškuoju pasauliniu teroristu! Mirtis svoločinai. Žodžiai, kuriuos pradžioje naudoju, tikiu, kad jie yra sukurti mano motinos. Tam ji turėjo gabumų. Ji dažnai niūniuodavo: Geltona, žalia ir raudona, Tai mūs trispalvė vėliava. Po ja stovėti mums malonu, Joje tėvynė Lietuva. Dažnai ji pakeisdavo paskutinį dvieilį į: Sugrįš iš užsienio Smetona, Ir vėl bus laisva Lietuva. Ne paslaptis, kad mano tėvai buvo Smetonos šalininkai. O gal ir aš esu „politically incorrect“? Tai buvo pirmosios Lietuvos okupacijos pradžioje. Pasibaigus Pirmam Pasauliniam karui, Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, Amerikoje, lietuvių tarpe garsiai skambėjo dainos žodžiai (Vanagaitis?) „... Taigi broliai mes lietuviai atgavę liuosybę paduokim viens kitam ranką turėkim vienybę ...“. Praktika rodo, jog lengviau paduoti ranką