Vytis – Lietuvos ir lietuvių

 JAV lietuvis Gintaras Karosas apie vieną iš mūsų valstybės simbolių Vytį gali kalbėti valandų valandas. Su šiuo simboliu ir lietuvybe yra susijusi didelė dalis jo veiklos anapus Atlanto. Kaip sako G. Karosas, dar vaikystėje pamatytas Vytis kaip tolimos Tėvynės simbolis jam taip krito į širdį, kad jis tą meilės, nostalgijos ir pasididžiavimo savo kraštu jausmą iki šiol nešioja ir juo didžiuojasi. Ypatingai jam didelį įspūdį paliko dalyvavimas Bostono lietuvių dramos teatro veikloje, kur buvo aktyvūs tokie išeivijos šviesuoliai kaip Bernardas Brazdžionis, Antanas Gustaitis, Stasys Santvaras, Antanas Škėma. Vienas iš spektaklių buvo ,,Vincas Kudirka“, kuriame būdamas 11 metų G. Karosas vaidino ir ypatingai pamilo Lietuvos simbolį Vytį. To jausmo vedamas Amerikos lietuvis yra nemažai nuveikęs, kad Lietuvos vardas būtų kuo plačiau žinomas.

Mūsų šaliai siekiant Nepriklausomybės jo pastangomis į Lietuvą buvo atgabenta daugybė tautinės atributikos, kuri buvo sukurta jo kompanijoje „Baltic Associates”. Daugelyje tų plakatų, lipdukų galima pamatyti stilizuotą Vytį. Niekas šiandien nesusimąsto, iš kur tais laikais, sovietmečio nustekentoje Lietuvoje, Sąjūdžio mitinguose pradėjo plevėsuoti tiek daug Vyčių, iš kur tokie tiražai tada neregėtos poligrafinės kokybės emblemos su Gedimino stulpais ir Geležiniu vilku. Išeivijos lietuvio sukurtų lobių turbūt būtume ir neišvydę, jeigu ne permainos mūsų šalyje, atnešusios laisvę. G. Karosas, rodydamas piešinių originalus, pabrėžia negalintis suskaičiuoti, kiek jo kompanijos užsakymu sukurta Vyčių, Geležinių vilkų ir kitų lietuviškų simbolių, kuriuos šiandien naudoja daugybė žmonių, įstaigų ir organizacijų Lietuvoje bei išeivijoje.

Vytis tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje reiškė maždaug tą patį. Šiandien tai Valstybės ženklas. Tai ženklas, kuris amžiais telkė mus ginti Tėvynę. Vytis Lietuvoje 50 metų buvo uždraustas, bet liko didelės vilties simbolis okupuotame krašte. Vytis – ženklas, kurį savo širdyse išsaugojo išeivija, tai tautinės veiklos variklis.

Šiandien jau mažai kas žino apie Amerikos Vyčius, apie seniausias lietuviškas organizacijas, apie lietuvių dainų ir šokių šventes, kuriose plevėsavo mūsų Trispalvė. Su lietuviškais simboliais išeiviai kreipėsi į Amerikos politikus, kai reikėjo nepripažinti okupacijos, o ypač – kai reikėjo sveikinti atgimusią laisvę, kai reikėjo Lietuvą priimti į NATO.

Lietuvoje mums Vytį apgynė 1918 metų savanoriai, o iš draudimo laikų grąžino 1988 metų Sąjūdis. Išeivijoje tautos ženklo nereikėjo grąžinti. Jis buvo karo pabėgėlių gyvenimo dalis, iš Tėvynės ištremtos kartos viltis. Jį po Pensilvanijos anglies kasyklas ir Čikagos skerdyklas, po Bruklino gatveles ir Bostono dangoraižius nešiojo VLIK-o aktyvistai, „Draugo“ korespondentai, „Lietuvių enciklopedijos“ autoriai, gausybės lietuviškų knygų leidėjai. Tai buvo žmonės, būrę išeiviją į lietuvišką veiklą, chorus, šokių ratelius, sporto komandas.

Vienas jų – Gintaras Karosas. Jis gimė Augsburge, Vokietijoje, kur jo tėvai Felicija ir Albinas pasitraukė iš Lietuvos nuo ateinančių sovietų. Kai jam buvo vieneri metukai, šeima persikėlė ir apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors Lietuvos nebuvo matęs, tačiau nuo mažens augo tarp lietuviškos muzikos, dainų, šokių, savaitgaliais lankė lituanistinę mokyklą, dalyvavo moksleivių ateitininkų, skautų stovyklose. Gyvendamas JAV sukūrė šeimą, universitete įgijęs viešojo administravimo specialybę dirbo įvairiose valstybinėse įstaigose, tarp jų – Massachusetts gubernatoriaus administracijoje ir kt. 

Būdamas dvidešimt vienerių pradeda politinę karjerą, organizuoja tarptautinius vakarus, kuriuose dalyvauja etninės grupės su savo vėliavomis, parodomis, tautiniais drabužiais. Vėliau organizuoja Lietuvių jaunimo sąjungos vasaros išvykas po Šiaurės Ameriką. Rodydamas sukauptus archyvus, pašnekovas pasakoja apie 1972 metais 80 dienų trukusią jaunimo kelionę per visą Ameriką, kai ant autobusiukų uždėjo tautines iškabas, kurios sulaukdavo daug dėmesio tiek iš gyventojų, tiek iš žiniasklaidos.

Lietuvoje prasidėjus atgimimui ir suvokus, kokią svarbą turi tautinė atributika, G. Karosas sako viską pradėję gaminti Sąjūdžiui. Jis sako išleidęs apie 50 tūkst. įvairių patriotinių lipdžių, be to, atvežė ir kitų simbolių. Anot Amerikos lietuvio, buvo svarbu kuo greičiau gaminti, gabenti ir dalinti. Tačiau kaip tokie kiekiai daiktų pasiekdavo Lietuvą? Tekdavo imtis visokių gudrybių: ir per turistines grupes, ir žmonėms įduodavo dovanų, lietuvišką simboliką įmaišydavo tarp rusiškų lipdžių. ,,Lietuvoje būtų buvusi problema, jeigu būtumėm vežtę geltoną, žalią, raudoną, bet lipdė su ‘Žalgiriu‘ neužkliuvo. O daug rusų ir nesusigaudė tarp simbolių“, – nusijuokė G. Karosas užsiminęs, kad tai buvo tarsi savotiška kontrabanda. Dar vienas būdas, padėdavęs prasmukti nepastebėtam su lietuviška atributika, – patikrose rusams paduoti amerikietiškų daiktų, ženkliukų, kurių sovietmečiu žmonės nebuvo regėję. Niekas neabejoja, kad ši lietuviška simbolika tuo metu stiprino žmonių laisvės siekį ir ryžtą kovojant už Lietuvos laisvę.

Po lipdę, gautą iš G. Karoso, laikė rankose ir JAV viceprezidentai George'as Bush‘as bei Ronald‘as Reagan‘as (abu vėliau tapo JAV prezidentais), šis taip pat laikė juostą su užrašu „I love Lithuanians“. Po to Baltijos kraštų likimu ėmė intensyviai domėtis ir didžioji Vakarų spauda. G. Karosas pasakoja apie vienos lipdės pokyčius: iki Nepriklausomybės buvęs spygliuotos vielos fone užrašas „Lithuania wants freedom“ (Lietuva nori laisvės) po 1990 m. kovo pavirto į „Lithuania is free“ (Lietuva yra laisva).

Dar vienas G. Karoso Lietuvai skirtų darbų – 1979–1985 metais, kai Lietuvoje buvo gilus sovietmetis, 46 000  tiražu išleistas lietuviško paveldo katalogas “Lithuanian Heritage“. Šis anglų kalba išleistas katalogas – tikras lobynas kiekvienam, norinčiam pažinti lietuvybę iš arti. Šio leidinio dėka Lietuvos vardas plačiai ir garsiai skambėjo Amerikoje ir pasaulyje tuo metu, kai jos kaip valstybės vardo net nebuvo pasaulio žemėlapiuose. Leidinyje gausybė informacijos anglų kalba apie Lietuvą ir lietuvius, mūsų tradicinį maistą, papročius, knygas, garsiausius JAV lietuvius. Tame kataloge gausybė lietuviškos simbolikos, nuo Vyties, Geležinio vilko, Trispalvės, iki tautinių drabužių, gintarinių bei kitokių papuošalų, velykinių margučių ir jų raštų.

Prieš keletą metų G. Karosas nusprendė surinkti dešimtmečiais Amerikoje kurtą lietuvių tautinę atributiką ir paruošti parodą, kad ją aplankę žmonės matytų išeivijos darbus Lietuvai siekiant nepriklausomybės. Specialiai šiai parodai nuotraukas atsiuntė prezidentų Ronaldo Reigano ir Džordžo Bušo bibliotekos-muziejai Kalifornijoje ir Teksase. Paroda pristatyta 2019 m. Lietuvoje, ji daugeliui įdomi tuo, kad pasakoja, kas iš tikrųjų kūrė tokį populiarų modernų „Vytį“, ant marškinėlių, suvenyrų spausdinamą Geležinį vilką, iš kur atkeliavo lipdukai „Žalgiris“ ar Persitvarkymo Sąjūdį remiantys plakatai. Ši paroda, pavadinta „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“, jau apkeliavo nemažai vietų Lietuvoje. Kita panaši paroda, papildyta įdomiais eksponatais, keliauja per Europos šalis, dar viena pristatoma Jungtinėse Valstijose.

G. Karosas yra Vyčio paramos fondo veiklus narys. Fondas inicijavo skulptūros ,,Laisvės karys“ pastatymą Kaune, o Pasvalyje – paminklų Žygimantui Augustui ir poetui B. Brazdžioniui pastatymą. Fondo iniciatyva yra leidžiamos istorinės knygos ir filmai.

Su šiuo veikliu žmogumi susitikome jo sodyboje Floridoje, kur vietinė St. Petersburgo lietuvių bendruomenė sukvietė tame mieste vykusios JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesijos dalyvius ir svečius. G. Karosas turėjo mums ne tik ką parodyti, bet ir papasakoti apie Vytį bei kitus jam brangius sodyboje esančius su Lietuva susijusius simbolius, gausybę medžio dirbinių. Šioje sodyboje yra lankęsis ne vienas svečias iš Lietuvos, joje į savo susiėjimus renkasi St. Petersburge gyvenantys lietuviai. Tai lyg nedidelė Lietuvos salelė saulėtoje Floridoje, kurios šeimininkas kiekvienam čia apsilankiusiam gali papasakot ne vieną su Lietuva ir jos simboliais susijusią įdomią istoriją. Tad vaikystėje pamatytas ir į širdį įkritęs Vytis G. Karosui tapo lyg svarbiausia jį su Lietuva siejanti gija, kuri jam suteikia noro kurti ir kuo plačiau skleisti žinią apie Lietuvą.

Loreta Timukienė

Lietuvos nacionalinio muziejaus projektas ,,Mano migracijos istorija”

Finansuota Lietuvos kultūros tarybos

 

NUOTRAUKOS

1 – Lietuvio įmonės lipdukas su užrašu I LOVE LITHUANIANS  – JAV prezidento Ronaldo Reagano rankose. G. Karoso asmeninio archyvo nuotr.

2 – JAV jūros pėstininkų generolas Frenkas McKenzie (k.) ir G. Karosas.

3 - LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje 2021 m. lapkritį išeivijos simbolių kūrėjas ir populiarintojas JAV lietuvis Gintaras Karosas papasakojo bene populiariausios Vyčio simbolio versijos istoriją.

4 – Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko susitikimas su lietuvybės puoselėtoju ir stilizuoto Vyčio autoriumi Gintaru Karosu. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotrauka

5 – Šis 1985 m. G. Karoso kompanijos “Baltic Associates“ sukurtas Vytis buvo ypač populiarus tarp Amerikos lietuvių jaunimo. Atgimimo metais jis ,,kirto“ vandenyną ir įveikęs ,,geležinę uždangą“ greitai išpopuliarėjo Lietuvoje.

6 – 2020 m. paroda ,,Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ apkeliavo Lietuvos miestus ir miestelius.

7 - Tarp G. Karoso platintos simbolikos yra ir šiandieninėje Lietuvoje labai prigijusių simbolių: jie naudojami „Lietuvos geležinkelių“, milijoniniu tiražu platinami Lietuvos pašto, mielai naudojami ir garsių lenktynininkų, ir eilinių vairuotojų.

8 – 2021 m. Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis svečiuose pas G. Karosą JAV, rankose jie laiko 1976 m. sukurtą Vytį.

9 – Suvalkijoje esančiame Lukšių miestelyje 1919-1920 metų savanoriams pagerbti įkurtame memoriale stovi paminklas su iškaltu G. Karoso Vyčiu, kuris buvo sukurtas Bostone 1985 m.

10 – Ekspoziciją pristatė Amerikos išeivijos simbolių kūrėjas, dalį savo gyvenimo atidavęs šių Lietuvą garsinusių ženklų gaminimui ir platinimui, Bostono kompanijos ‘‘Baltic Associates“ vadovas G. Karosas.

11 – G. Karoso kurtas Vytis – Vilniuje, ant Valdovų rūmų sienos 2021 m.

12 – 2019 m. kovo 11 d. LR Seime buvo atidaryta unikali paroda apie Jungtinėse Amerikos Valstijose per pastaruosius keturis dešimtmečius kurtus tautinius simbolius, puoselėtą istorinę atmintį. Kalba Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, viduryje – Seimo narys Emanuelis Zingeris.

13-15 – Prieš keletą metų G. Karosas nusprendė surinkti dešimtmečiais Amerikoje kurtą lietuvių tautinę atributiką ir paruošti parodą, kad ją aplankę žmonės matytų išeivijos darbus Lietuvai siekiant nepriklausomybės.

16 -19 – Parodoje buvo galima susipažinti su JAV lietuvių bendruomenės pasipriešinimo sovietinei Lietuvos okupacijai ženklais, išeivijoje gimusiais Vyčiais, geležiniais vilkais, Amerikos lietuvių bendruomenėje platintais plakatais, patriotinių organizacijų simbolika.

20 – G. Karoso dėka apie Lietuvą ir jos kovą už laisvę sužinojo ne tik Amerikos, bet ir pasaulio visuomenė.

21 – Ši Lietuvos valstybingumą menanti simbolika jau 1988 m. pasiekė laisvėjantį kraštą ir buvo naudojama daugiatūkstantiniuose mitinguose.

22 – Ekspozicija pristatyta 2022 m. Filadelfijoje (JAV) vykusios Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės metu.

24 – Lietuvių ir anglų kalbomis išleista mokymo priemonė, kurios autorius – G. Karosas.

25 – 1972 m. vasarą JAV lietuvių jaunimo sąjungos nariai G. Karoso autobusiuku keliavo po Šiaurės Ameriką, ant autobusiuko uždėję tautines iškabas, kurios sulaukdavo daug dėmesio tiek iš gyventojų, tiek iš žiniasklaidos.

26 – LR ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas (d.) ir JAV lietuvis G. Karosas.

27 – G. Karoso sodyboje St. Petersburg, FL jos šeimininkas su vietos lietuviais.

28 – G. Karosas prie savo sodybos Floridoje stovinčio Rūpintojėlio.

29 – G. Karoso surinktų eksponatų paroda jo sodyboje Floridoje.

30, 31 – G. Karoso sodyboje vyksta vietos lietuvių susibūrimai, kultūriniai renginiai.

32 – Firma „Baltic Associates“ gamino atributiką ne tik lietuviams, bet ir kitų tautų bendruomenėms JAV.

33 – Lietuvių ir anglų kalbomis išleista mokymo priemonė, kurios autorius yra išeivijos lietuvis G. Karosas.

34 – Parodos pristatymas 2022 m. Clevelande, Lietuvių namuose (JAV).

Nuotraukos iš asmeninio G. Karoso archyvo.

  

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo IR SPORTO ministerija

 

MINISTRY OF EDUCATION, SCIENCE AND SPORT OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA

 

Budget institution, A. Volano str. 2, LT-01124Vilnius, Lithuania,

tel. +  370  5  219  1225 / 219  1152, e-mail smmin@smm.lt, http://www.smm.lt.

Data are accumulated and stored in the Register of  Legal Entities, Code 188603091

 

 

Gintarui Karosui                                                                                 2021 m. spalio      d.

259 Athens St.

Boston, USA

 

 

Gerbiamas Gintarai Karosai,

 

Dėkojame jums už bendradarbiavimą ir pasidalijimą savo sukauptu archyvu išleidžiant dviejų dalių spalvinimo knygą su tekstais lietuvių ir anglų kalba „Spalvinu Lietuvą“, skirtą užsienio lietuvaičiams.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bendradarbiaudama su Pasaulio lietuvių bendruomene ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru išleido jau du knygos „Spalvinu Lietuvą“ tiražus, iš viso 12 tūkstančių egzempliorių, nes knyga sulaukė ypač didelio lituanistinio švietimo įstaigų susidomėjimo.

Knygelėje pateiktos istorijos ir piešiniai yra suskirstytos pagal vaikų amžių ir kalbos mokėjimo lygį. Jaunesniems vaikams siūloma spalvinti paprastesnės struktūros piešinius, jiems primenamos lietuvių liaudies pasakos, sakmės, senoviniai namų apyvokos daiktai, didžiųjų kunigaikščių vardai. Vyresnieji gilinasi į sudėtingesnius Lietuvos istorijos ir literatūros, tautinės kultūros, architektūros, religijų epizodus.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bendradarbiaudama su Nacionaline švietimo agentūra, užtikrino knygos „Spalvinu Lietuvą“ pristatymą visoms lituanistinėms mokykloms, ketinančioms ją naudoti lituanistiniame švietime užsienyje. Knygos pasiekė 157 institucijas 32 valstybėse – Airijoje, Argentinoje, Australijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Čilėje, Danijoje, Egipte, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Kipre, Lenkijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Urugvajuje, Vengrijoje, Vokietijoje. Jomis naudojasi ir virtualiai iš Lietuvos užsienio lietuviukus mokanti mokykla.

 

Nuoširdžiai pritariame prof. habil. dr. Alfonso Eidinto minčiai knygos „Spalvinu Lietuvą“ pratarmėje: „Ši spalvinimo knygutė tai duoklė ir dovana mažiesiems, skirta įžiebti lietuviškos dvasios kibirkštį visiems pasaulio lietuviukams, kurie prisilies prie įstabios krašto tautosakos ir pažins mūsų turtingą krašto istoriją.“

 

Jūsų, gerbiamas Gintarai Karosai, vaikams sukurta lietuviška atributika ir pažintiniai leidiniai yra aktualūs ir dabar. Dėkojame, kad nuolat puoselėjate lietuvišką kultūrą pasaulyje.

 

Pagarbiai,

 

 

Ministerijos kancleris                                                                                                  Julius Lukošius