Tokios tokelės (107) POLITIKA




Kiauliškos akys gėdos nepripažįsta. Taip atsitiko JAV Atstovų Rūmų pirmininkei lankantis Romoje, airių katalikų maldos namuose, kuriose ji buvo nušvilpta. Toks, maldos namuose, susirinkusiųjų elgesys jai buvo nepriimtinas, ir ji apleido pamaldas. Pastebimai, jos įtaka JAV Kongrese irgi sumažėjusi. Nebešaukia taip dažnai „the american people“, nes jie jai nerūpi, niekuomet ir nerūpėjo. Išvada: kiauliškos akys gėdos nepripažįsta.


„Boba“, sužlugdžiusi demokratų partiją neranda niekur užtarimo. Jos valdomi demokratų partijos atstovai, matydami jos naikinančią veiklą, jau pradeda vis garsiau burnoti prieš ją. Dabar ji, tikriausiai, pajuto, jog lazda turi du galus. Spaudoje galima jau užtikti jos pačios užuominas apie atsistatydinimą, arba nebekandidatuojant ateityje. Manau, dėl tokio sprendimo, ji priešų neturi.


Paskutiniuoju laikotarpiu, demokratai kur tik pasirodo yra nušvilpiami. Labai pastebimai, necenzūriniais žodžiais, skanduojama prieš vogtų balsų prezidentą. O tas, „pono dievo kumelys“, net nereaguoja, nesusigaudo ir retai kur pasirodo. Norėdamas bet ką pranešti, jis kalboje nebesusigaudo, bet didžiuojasi esąs prezidentas.


Mokyklinių vaikų tėvai, uždavę apie jų vaikų mokymą klausimų, mokyklos vadovams, tampa „vidaus teroristais“ ir pradedami tampyti po prokurorų įstaigas, net su FBI talka. Svarbiausi užduodami klausimai yra „Critical race theory“ ir klausimai apie seksualinę orientaciją, kur vyrauja žydriųjų įtaka. Mat mokyklų vadovams, kurie yra renkami, tie mokinių tėvų užduodami klausimai nepatinka, arba jie nesugeba į tuos klausimus atsakyti. Tokie, kairiųjų pažiūrų, iškrypėliams pritarantys mokyklų vadovai, galvoja jog jie niekam nebeatsakingi. Tai vieši demokratijos pažeidimai. Tokie yra valdančios demokratų partijos nuopelnai, gal ir paskutinis jų atodūsis. Pastebima, jog šio, vogtų balsų prezidento administracija pasiryžusi sunaikinti Ameriką, paverčiant ją į socialistinę anarchinę valstybę, kur teises turi tiktai valdantieji. Visus kitus piliečius galėtumėm vadinti „runkeliais“, kur vyrautų principas: nežiūrėk ką darau, bet klausyk ką sakau.


Gerbiami skaitytojai. Esu įsitikinęs, jog daugelis jūsų galvoja jog aš esu prisiekęs respublikonas. Tai pagrindo neturinti nuomonė. Gyvenant Amerikoje ir dalyvaujant įvairiuose rinkimuose, visuomet buvau nešališkas. Balsuodavau už asmenis, kurie mano nuomone buvo verti gauti mano balsą, mano sąžinės balsą. Aišku, nors ir stengiausi, bet ne visuomet pataikindavau į taikinį. Visuomet, patiko man ar ne, gerbiau išrinktuosius, išskyrus dabartinio JAV Kongreso Atstovų Rūmų demokratus su jų pirmininke, ir aišku, šį vogtų balsų prezidentą. Kodėl? Visiems žinoma, jog ši „boba“ pirmininkė du kartus apkaltindama prezidentą Trump nieko nepešė neturėdama jam jokių rimtų kaltinimų. Dabartiniu metu, šiam vogtų balsų prezidentui kaltinimų yra pilnas vežimas su kaupu, bet ji jo nesugeba apkaltinti, nes jis yra savos partijos. Geras ar blogas prezidentas, Konstituciją niekam nevalia pažeisti. Ji pati, kol Trump‘as buvo prezidentu, visur jam prikaišiodavo, jog niekas negali būti aukščiau įstatymų. Tai kodėl ji pati tų savo sapaliojimų nesilaiko? Praėjo laikai, kai JAV Kongrese demokratai ir respublikonai skirtingų nuomonių, kalbėjo, ne vieni apie kitus, bet vieni su kitais, ir visuomet susikalbėdavo. Dabartiniu metu vyksta priešingi veiksmai. Už tuos veiksmus kaltinti galime tiktai „bobą“, kuri po savo padu laiko prispaustą visą demokratų frakciją Atstovų Rūmuose ir Senato daugumos vadą, priversdama juos šokti pagal jos muziką, kuri labai palinkusi į kairę. Todėl turint net ir geriausius norus, balsuoti už demokratus būtų nusikaltimas, nes jie yra paniekinę savo duotas priesaikas atstovauti savo rinkėjus. Kaip žinome, rinkėjai nėra patenkinti šio Kongreso neveikla ir prezidento bukumu. Toks rinkėjų nepasitenkinimas nereiškia garantą, kad demokratai ateinančiuose rinkimuose nelaimės daugumą. Yra sunkus darbas įtikinti balsuotojus remti rinkimuose respublikonus. Vėl kyla klausimas kodėl? Kai kurie demokratams linkę rinkėjai sako, kad demokratai sukurs daug darbų. Būtų gerai. Bet užklausti kokias industrijas valdo demokratų kandidatai, atsakymo negauname. Taip pažadai ir lieka pažadais. Trump‘as būdamas prezidentu skelbė Amerikos atstatymą, nieko nežadėdamas. Jis stengėsi iš tinginių ir valkataujančių darbo vengiančių parazitų atimti valdžios pašalpą, suprasdamas, jog dirbantieji nėra linkę tokius remti, o valdžia savų pinigų neturi. Trump‘as suprato ir žinojo, jog valstybė negali tarpti remdama tinginius ir parazitus. Jo darbas rodė gerus laimėjimus. Suprantama, jog tie tinginių ir parazitų balsai tenka demokratams, už didelius pažadus. Po rinkimų dažnai ne vienas demokratų šalininkas keikia, kad demokratų duoti pažadai nevykdomi. Kodėl? Pirmiausiai, logiškai galvojant, ar tie duoti pažadai yra įmanomi. Laikas žinoti, jog politikų politiniai pažadai yra verti muilo burbulo.


„Boba“ (gal tiksliau būtų ją vadinti „Stalino podukra“) norinti užgrobti valdžią, be perstojo siekia savo tikslo. Dabartiniu metu kiša savo nuomonę apie SCOTUS‘o ( Supreme Court of the United States = JAV Aukščiausias Teismas) padidinimą narių skaičiumi, kuriuos parinktų Bidonas, tiksliau, tai pati „boba“, kurie nusispjautų į Konstituciją ir vykdytų tiktai demokratų partijos norus. Tai atviras valdžios užgrobimas. Pagal jų komunistinę taktiką priemonės pateisina tikslą. Juk mes lietuviai tokį ar panašų valdžios komunistinį užgrobimą esame pergyvenę, todėl naujai jį patirti nebenorime. Nesąžiningu būdu grobia valdžią tiktai diktatoriai ir tironai.  Diktatoriams ir tironams Amerikoje neprivalo būti leidžiama įsigalėti, todėl 2022 metų rinkimuose pakeiskime respublikonų naudai JAV Kongresą, ir atstatykime demokratiją. Ateities kartos mums už tai bus dėkingos. Stebint tokius ir panašius įvykius, ateityje balsuojant už demokratus, būtų pritarimas socializmui ir komunizmui Amerikoje. Tai, nedovanotinas ir neatleidžiamas, nusikaltimas.


Nebūkime šališki, nebūkime įsitikinę jog visi demokratai yra verti pasmerkimo. Yra labai sąžiningų asmenų demokratų partijoje. Tik gaila, kad jie pasidavė valdžios uzurpatoriams jų spaudžiami arba šantažuojami. Dabartiniu atveju galime sakyti jog „Stalino podukra“ triumfuoja, nors jos sostas braška. Taip pat neteisėtai yra skleidžiama nesąmonė, jog respublikonų partija yra turtingųjų partija. Tokia nesąmonė neatitinka tikrovei. Turtinguosius Amerikoje, kaip ir kiekvienoje valstybėje, išnaikinti neįmanoma. Mes, patyrę ant savo kailio, žinome kas įvyko sunaikinus turtinguosius 1941 ir vėlesniais metais. Tapome „šeimininkais“ visko ir ant visko, kaip dainoje „Широка страна моя родная ..... Золотыми буквами мы пишем Всенародный Сталинский закон“ (Stalinizmo teroras). Kombinavome ( oi ne, nevogėme) ir gyvenome valstybėje, kur naudoti automobiliai buvo brangesni nei nauji. Tai ISTORIJA. Neleiskime jai pasikartoti.


Kapitalistinė valstybė, kaip Amerika,  šelpdama tinginius ir vengiančius darbo parazitus, linksta į socialinę valstybę. Dabartiniu metu, darbdaviai skundžiasi, kad visur yra darbininkų trūkumas. O valdžia savo „gerumu“ tą trūkumą palaiko, mokėdama parazitams tinginio pašalpas. Pavyzdį rodo Čikagos miestas, savivaldybės priimtu nutarimu, mokėti 5000 neturtingųjų po $500,00 kas mėnesį vienų metų laikotarpyje. Supraskime, jog tie neturtingieji, tikriausiai, yra parinktos rasės asmenys. Tokiu būdu skatinama bedarbystė, arba tinginiavimas, kai darbdaviai šaukia ieškodami darbo jėgos. Svarbiausiai yra, kad tas išlaidas „nedengia“ mokesčių mokėtojai, bet jos krinta iš dangaus. Tapkime debilais ir tikėkime, jog valdžia nemeluoja.


Pagalvokime truputį kitaip. Tie tinginiaujantys parazitai, su Čikagos mere priešakyje, yra buvusių vergų palikuonys, galbūt galvojantys, lai dirbantieji baltieji dabar mums vergauja ir moka mums išlaikymą. Manau, jog čia nuo tiesos nenuklystu per toli.


Tikiu, kad tai tiesa, jog nei kokia valstybė negali tarpti, dirbančiųjų sąskaita išlaikydama tinginiaujančius ir darbo vengiančius parazitus. Lietuviškas posakis būtų: kas nedirba mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.



2021-10-28 



Comments

popular

Lemont atidaromas nuotykių parkas – didžiausias Šiaurės Amerikoje

Nedas Okuličas: „ Šeimoje mes dažnai diskutuojame apie viską...“

Nuo liepos Illinois įsigalios įstatymas „Teisė dirbti“