NUSIDRIEKĖ SENTENCIJŲ GIJOS...

 

Nereikia ir Užgavėnių... Kaukes dėvime kasdien...

Mankštino kūno raumenis, o smegenys ramiai ilsėjosi.

Kartais ir laikrodis praranda sąžinę.

Ar meilė turi atostogas?

Ir nuoseklumas būna išsiblaškęs.

Nė kiek nekeista, kad melą ištiko infarktas...

Kalendorius neturi antrininko...

Ar gali neapykanta pasigęsti švelnumo?

Tarp svajonių ir realybės visada vyksta konkurencija.

Gyvenimo viziją turi katinas, turi ir pelė...

Spalvos paletėje ir gyvenime labai skirtingos.

Žmonės abejingumui siūdina vis kitą ir kitą eilutę.

Drąsus tik savo vištidėje...

Į bedugnę nusirita ir patys stipriausieji.

Suardė tylą ir susibičiuliavo su triukšmu. Madinga bičiulystė...

Mokslas tyli, o bukumas vešliai keroja ir juokiasi iš darbščiųjų...

Kaitri vasara ir šiltas ruduo žiemai kelia psichologinę įtampą.

Taisyklės ir apribojimai galioja tik tiems, kurie jų laikosi.

Meilei išmintis nebūdinga.

Gilūs dūsavimai gyvenimo nepalengvina.

Saulės šviesą pavogė ruduo. Ar jis atsakys pagal įstatymą?

Moterys- paslaptingos būtybės, bet ne mažiau paslaptingi ir vyrai...

Net ir angelams gali nusvirti patys stipriausieji sparnai...

Pykčio charakteristikoje geri darbai neegzistuoja.

Ar meilė naudojasi ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodynu"?

Tik naivuoliai gyvena iš savo turto...

Posėdžių kiekis veiklos kokybės nepagerina.

... kas, kad moka kultūringai elgtis, tai nereiškia, kad taip moka ir gyventi.

Gali nuslinkti debesys dangumi, bet sunkiai jie nuslenka nuo įžeistos širdies.

Meilės daigai jokių vėtrų ir uraganų nebijo...

Baimė silpnųjų draugė.

... kartais ir gerumo versmė išdžiūsta.

Keistuoliai visose santvarkose buvo nemylimi.

Namuose turi jėgų ir kelmus rauti, o darbe ir šiaudą pakelti sudėtinga.

Geriausia gyventi pasakose be galo...

Lietuvių tautosakos lobynuose ieškome mįslių, bet pati didžiausia mįslė - mūsų gyvenimas.

Melas tiki tik savimi.

Paraudo klevo lapai. Gal jiems nesvetimas gėdos jausmas?

Greit kadenciją baigs kalendorius. Girdžiu gilius atodūsius...

Kvailiai išminties neieško.

Galvą gali susukti ne tik karuselė...

Laimingiems žmonėms burtų lazdelė nereikalinga.

Svajotojams pasaulis visada gražus.

Ir ištikimybė padaro klaidų...

Net laikrodžio rodyklės įneša sumaišties į gyvenimą.

Skrybelė puošė galvą, bet jo smegenys nepuošė galvos...

Vingių jonukų netrūksta visais laikais...

... ir gudruolę lapę galima apgauti.

Nuo židinio sklindanti šiluma, širdies nesušildo...

Net paslaptis gali turėti paslapčių.

Ir be cukraus jo gyvenimas buvo saldus...

Kartais drumzlinos vandens čiurkšlės yra daug patikimesnės už skaidrias...

Gyvenimo kliūtys... Kas žino? Gal, tai ir teigiamas reiškinys? Kaip pažiūrėsi...

Oro temperatūros svyravimai prie gero nepriveda...

Visose santvarkose meilė turėjo savo kainą.

Istorijos vingių negali užkloti sniego skraistė.

Tik prasmingas akimirkas noriu sulaikyti.

Kelrodė žvaigždė irgi gali pavargti...

Neleiskime mirti lietuvių etnografijai.

Kasdienybės portretuose daug įdomių ir netikėtų akcentų.

Net ir ištikimybė keičia garderobą.

Vikruolis nesiskundžia, kad nuobodu gyventi.

Tik kvailiai visose santvarkose ieško teisybės.

Su siūlų kamuoliuku žaidžia katinas, su siūlų kamuoliuku ,,žaidžia" ir mezgėja...

Ar baimę gali kamuoti nerimas?

Gyvenime žmogus puošia vardą. O kaip šis veiksmas vyksta ,,Vardų kilmės žodyne"?

Siaučia ledinis vėjas. Jis pametė savigarbą. Nuo jo elgesio tebeverkia vasara...

Savotiškas sprigto skonis.

Kamputyje verkšlena profesionalumas. Jį nuskriaudė baubojanti tamsa.

Kartais verkia ir juokdariai...

Pasiilgti galima ne tik žmonių, bet ir paukščių, medžių, gėlių...

Meilė turi savus įstatymus.

Peštynių aidas pasklido po visą gatvę, o geri darbai... Taip ir liko nutylėti.

Minusas liūdi, pliusas šypsosi. Tokios šio ryto emocijos.

Tais pačiais takais vaikšto meilės svaigulys, tais pačiais takais vaikšto ir neapykantos šešėliai.

Audrą sukelti reikia mažiau jėgų, o išlaikyti darną - išmintinga misija.

Reda Kiselytė 

Rokiškis