GRAŽŪS PUODAI ALKANŲ SOTESNIAIS NEPADARO...

Miniatiūros, sentencijos

Nejuda medžių lapai, tai nereiškia, kad jie miega...

Senoliai guodžiasi, kad šąla kojų galūnės. Gal dar ne pačio baisiausio įvykio ženklas?

Vairuotojų saugus greitis, draudikams papildomų rūpesčių nesukelia.

Prie akių plasnojo geraširdžiu angelu, o už akių kišenėje laikė...

Švelnus liūto kailis, norisi paglostyti, bet tau leista tik akis paganyti.

Rūką keikia vairuotojai, o menininkams, tai naujas kūrybos gūsis.

Į aukštą kalną kopia ne tik patys stipriausieji.

Gražus buvo jo tik portretas, o gyvenimas...

Laikrodžio rodyklės nekaltos, kad taip greitai skuba tavo gyvenimas.

Kai silpsta regėjimas, kaltiname dienos šviesą, stalines lempas, šviestuvus... Kodėl nepastebime tikrojo kaltininko?

Nebeturime laiko rašyti laiškų, nebeturime  laiko pokalbiams, susitikimams... O išlydėti į paskutinę kelionę, laiko surandame.

Gražūs puodai alkanų sotesniais nepadaro...

Rėkti, šūkauti proto nereikia, o ramiai kalbėti – išmintingųjų talentas.

Savas paslaptis išlaikyti mokėjo, o svetimų...

Gudruolės lapės visada turi veiksmų planą.

Paveikslo pavadinimas buvo ,,Džiaugsmas“, liūdesio ir realybėje užteko...

Po dangaus mėlynę nardė grakščiosios kregždės. Pavydėjome joms, bet ar jos neturi problemų?

Dėžutė buvo vertingesnė už dovanos turinį.

Visada atvertos langų akys gali kažko ir nepastebėti...

Pilnas krepšys maisto produktų dar negarantuoja sotaus gyvenimo.

Ir Rūpintojėlis turi džiugių akimirkų...

Praleido parduotos vasaros... Turėjo viltį, kad bent ruduo bus skirtas sau.

Reda Kiselytė

Rokiškis