Tokios tokelės (141) Ukraina (16)

„O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas kas negina jos“







“Šlovė, už savo ir Europos laisvę, kovojančiai Ukrainai. TIESA nugalės blogį“.


Vis garsiau kalbama apie rusų žiaurumus su paimtais Ukrainos karo belaisviais. Rusai niekuomet nesuprato, kad belaisvis nebe karys, jis beginklis asmuo sulaikytas prieš jo norą, kovojant už savo krašto ir asmens laisvę nuo įsibrovėlių okupantų. Mums lietuviams gerai pažystami rusų okupantų žiaurumai pirmosios okupacijos laiku. Įdomu būtų žinoti kiek to amžiaus mačiusiųjų rusų NKVD (milicijos daliniai) žiaurumus dar yra gyvųjų tarpe. Esu vienas dar atsimenantis, nes esu matęs, gyvenant Kalvarijoje, Marijampolės apskrityje, J. Paleckis atvykęs ir pasilipęs ant man nežinomo paaukštinimo rėžė „pamokslą“, kur kas trečias žodis buvo drg. Stalinas. Prieiti prie jo arčiau mus vaikus neleido, su akcentu lietuviškai kalbantys žmonės su per pety po švarku nešiojantys revolverius. Toks šlamštas rėmė komunistinį būsimąjį režimą. Mačiau kaip milicijos dalinių sargybiniai, nuskurę, purvini, varė Lietuvoje internuotus Lenkijos karininkus, kurių apranga blizgėjo, į nežinią, nors teko tarp suaugusių lietuvių išgirsti žodį „sušaudymui“. Vėliau tas žodis pasitvirtino „Katyne“. Tuo metu trėmimų asmeniškai nemačiau, bet ryte pasigedome kai kurių kaimynų vaikų, su kuriais žaisdavome ir dažnai pešdavomės. Jie dingo be žinios. Ne vienas lietuvis patriotas tapęs sovietų sistemos kaliniu, „pažabotas“ viela, kad negalėtų šaukti, surištom rankom ir kojom, buvo gyvi mėsinėjami ir gyvi kišami po ledu. Tai grynai sadistiniai elgesiai. Ar pasaulis, ypač ES vadovai atkreipė bent truputį dėmesio į tokį rusų elgesį? Ne. Juk rusai turi dujas ir alyvą. Ar pasaulis ir ES atkreipė dėmesį, kad ten kur žemę trypia ruso batas, ten vyksta naikinimas, plėšimai, vergija, nužmoginimas? Ne. Juk rusai turi dujas ir alyvą. ES jaučiasi saugi ir soti. Nejaugi jie nepastebi rusų užmojų? Tokie vadeivos, kurie linkę pataikauti okupantui rusui, privalo būti išmesti to pačio okupanto suvirškinimu arba perdirbimui. Be jokių pasigailėjimų.


Kas atsitiko su Rusijos kariuomene, kad Donbase į kovas įvedama „Wagner grupės“ privati, samdoma kariuomenė? Manau spėlioti nėra tikslo, nes visi matėme rusų, kovos lauke, paliktus tankus ir sunkvežimius įklimpusius purvyne, be degalų. Tankų bokšteliai itin pavojingi įgulom. Tokia rusų „aukšta“ technikos kokybė, nežiūrinti į savų karių gerovę. Minima „Wagner grupė“ iš ko ji susideda? Tikriausiai iš „nečystų dūšių“, kuriems svarbiau pinigai, plėšikavimai o ne kariavimas. Mano nuomone, samdomos kariuomenės karinis paruošimas nepateisina lūkesčių. Matėme ir žinome, kaip rusų kariai nenoriai kariauja Ukrainoje. Atrodo, jog kariuomenėje drausmė pašlijusi, kaip kad buvo Afganistane. Nuo Afganistano laikų Rusijos kariuomenė nebeatsigavo disciplinoje. Tai karo atžvilgiu blogi ženklai, nes vyresnieji, duodantys įsakymus, gali neišvengti saviškių kulkų.


Žinome kaip elgėsi atsitraukianti vokiečių kariuomenė, ir kaip elgėsi viską griebianti „nenugalimoji“ sovietų armija. Armija su frontu žygiavo toliau plėšti naujus gyventojus. Paskui frontą sekė NKVD daliniai su savo neribota galia naikinanti, be jokios atsakomybės, visus kas ne su jais. Trėmimai, nuteisimai iki 25 metų, buvo norma. Už ką? Į darbo stovyklos lagerį pristatomas vargšas nuteistasis, kurį pasitinka lagerio viršininkas apklausinėjimui. Paklaustas kiek gavo, atsako, kad 25 metus. Aišku, viršininkas klausia už ką. Nuteistasis atsako, kad už nieką. Tuomet viršininkas, keikdamas, smogia nuteistajam kumščiu į dantis ir sako, meluoji, nes už nieką duoda tik 10 metų. Tokie nuteisimai stalinizmo siautėjimo metais buvo gana dažni. Koks sadistiškas, iki šiol linksniuojamas, yra „liaudies gynėjų (STRIBŲ) elgesys su nužudytais partizanais, kurių kūnai būdavo lyg kokios malkos išmetami valsčiaus turgaus aikštėje? Bepigu jiems buvo negyvus mėsinėti, neturint jokio gėdos jausmo. Tas rusų instinktas žudyti, iki šių dienų nepasikeitęs. Vargas tiems kurie pakliūna po jų padu. Ten, kur praslenka jų šešėlis, ten žolė nustoja žėlus. Ne be reikalo, prieš karą dainuodavome „Stalin‘s nešė maišą, Molotov‘s atrišo, Lietuvos žemelė elgetų priviso“. Tokie yra rusų pasididžiavimai, nesvarbu kiek prisiplėšė, gyvenimas Rusijoje tebevyksta kaip senovėje. Visur veikia cenzūra. Kalbų, ką daryti su Rusija girdime daug. Bet ar atsiras drąsuolė pelė sugebėsianti katei ant sprando pakabinti skambalą? Rusija privalo būti sutramdyta, nežiūrint ir nesiklausant jos gąsdinimų branduoliniais ginklais. Apie rusų sutramdymą galime kalbėti kiek patinka, bet be vienybės ir vieningų griežtų veiksmų jėga, prieš maskolių, nieko neatsieksime. Vokietija dabartiniu laiku yra vienybės išdavikė, labiausiai pasitikinti rusais ir jų dujomis. Rusai dujomis valdo Vokietiją. Putleris viešai sako, kad jis sunaikins vakarų Europos ekonomiją panaudodamas dujų ir alyvos tiekimo ginklą. Gaila, kad Vokietija tokio rusų elgesio nepramato. Vakarai privalo būti drąsūs, vieningi, rodyti jėgą, tuomet ir maskolius pasiduos. Vakarai privalo neribotai remti Ukrainos pastangas kovoje su okupantu maskoliumi nepaisant jokių įsipareigojimų su Rusija. Rusija sunaikino visas pasirašytas sutartis kaltindama vakarus, norėdama Ukrainai diktuoti kokią valdžią ji privalo turėti. Kas davė rusams teisę nurodinėti nepriklausomai valstybei kokią valdžią ji privalo turėti. Tai nebe 1939 metai, kai Rusija nurodė kokia valdžia privalėjo tuo metu būti Lietuvoje, o vėliau sekė mums visiems žinomas ultimatumas ir okupacija. Tuos neleistinus, pagal sutartis, veiksmus atliko „taiką mylinti“ Sovietų Sąjunga. Juk Rusija ant pavadžio ilgus metus laikė Suomiją. Suomiams įgriso toks rusų kišimasis į jų valstybės reikalus, todėl, kartu su neutraliąja Švedija, nutarė stoti į NATO. Rusija nepajėgi vesti kovą dvejuose frontuose, ypač Suomijos. Suomių atkaklumą jie žino, dabar dar sužinojo, kad suomiai linkę atsiimti savo 1939-1940 metais Žiemos kare prarastas žemes. Tai baisiausias akibrokštas Rusijai. Ar Putleris sugebės tokį Suomių ir Švedų akibrokštą suvirškinti? Rusija bijo NATO, bet pati slenka artyn jos sienų. Patys muša, patys šaukia.


Karas Ukrainoje privertė rusus grįžti į Sovietų Sąjungos laikus. Nutarta, Maskvoje atidaryti parduotuvę skirtą užsienio diplomatams, kur jie galės įsigyti vakarietiškų prekių. Nepastebiu čia nieko įdomaus, juk Putlerio tikslas atstatyti buvusią Sovietų Sąjungą rodo, jog dėl tokio užsimojimo, reikia žengti sparčiu tempu atgal. Čia aiškus įrodymas, jog grįžta „Beriozkų“ gadynė, o paskelbtos Rusijai sankcijos rodo prekių nepriteklių. Taigi, atgal atbuliniu bėgiu, į komunizmą. Jeigu Putleris tokiais veiksmais atstatant buvusią Sovietų Sąjungą nepatenkintas, tai Ukrainos fronte jo nenugalimoji kariuomenė krečia su juo „pokštus“, atsisakydama kariauti. Verčiau eina į kalėjimus nei į frontą. Daug prie tokio karių elgesio prisideda visiškas, kariuomenei reikalingų įvairių medžiagų ir maisto trūkumas, nes sankcijos dirba savo darbą. Sunku pasakyti kaip plačiai paplitęs yra tas pasipriešinimas. Tokiomis sąlygomis nei viena kariuomenė negali sėkmingai vesti karą. Todėl rusai, prieš savo norą, bus priversti apleisti Ukrainos okupuotas žemes, įskaitant ir Krymą. Rusų pralaimėjimas Ukrainoje nebeišvengiamas. Ar rusų kariai bent žino už ką ir kodėl jie užpuolė Ukrainą? Juk rusų kariai visais laikais buvo patrankų mėsa, gal todėl pas juos tas laukinis elgesys žudyti, plėšti, naikinti yra įgimti ir nuo jų gyvenimo neatskiriami.


Buvęs Ukrainos gynybos ministras ir dabartinis Gynybos strategijos centro vadovas Andrijus Zagorodniukas rašo, cituoju: „Tam, kad rusai pasiektų šimtaprocentinius rezultatus jiems pritrūksta jėgos“. A.Zagorodniukas sėkme laikytų koncentruotą smūgį į vieną iš krypčių. „Bet yra „jeigu“, – sakė jis. –„Mūsų Vakarų partneriai turi ir toliau mums tiekti ginklus ir techniką ir tai daryti greičiau ar bent jau tokiu pačiu ritmu. Labai svarbu, kad jie nepradėtų vėl diskutuoti. Pastebėjome, kad kai karas pasiekdavo naują fazę, jie pradėdavo diskutuoti, o tokie veiksmai galiausiai virsta abejonėmis. Be to, egzistuoja nuovargis, atsiranda nusivylimas ir kaltinimai dėl nesibaigiančio karo. Bet jeigu kas ir yra pavargę nuo šio karo, tai ukrainiečiai.“


Kai „beginklė“ Ukraina bus nuo karo nuvargusi, tuomet diskutuotojų pagalbos suteikimo sprendimai bus visiškai beverčiai. Kur tuomet vakarai iš gėdos slėps savo akis? Tie kurie vien tik diskutuoja jokių gėdos ir atsakomybės jausmų neturi.


Ukrainai reikalinga nedelsianti pagalba, ne tik atgyvenusiais ginklais, bet ji privalo gauti ir panaudoti moderniškiausius šių dienų ginklus, kad rusai žinotų ir suprastų, jog jų pastangos užimti Ukrainą beviltiškos.


Ukraina, be jokių abejojimų, privalo ir laimės rusų pradėtą karą, nes TIESA ukrainiečių pusėje.


Lietuva: Vilnius, ar jis mūsų ar rusų? Kai 1939 metais Sovietų Sąjunga atimtą iš lenkų Vilnių „dovanojo – grąžino“ Lietuvai, mes skelbėme, kad Vilnius mūsų, o mes rusų. Po metų laiko taip ir įvyko. Dabar Lietuva jau ne vienerius metus skelbia kuro, dujų ir alyvos, nepriklausomumą nuo rusų, kas nebeatitinka tikrovei. Taip, Lietuva yra nepriklausoma nuo rusų dujų ir alyvos, išskyrus Vilnių, kuris naudoja šildymui dar rusiškas dujas. Kiek per praėjusį dešimtmetį buvo įvairaus plauko vyriausybių, bet nei viena neužsiėmė atjungti Vilnių nuo rusiškų dujų. Dabar, buvę, esantieji ir būsimieji valdžioje kaltina vieni kitus, nesuprasdami, kad dėl to apsileidimo kalti yra jie visi. Būnant valdžioje jie tik sugeba dabintis ne savom plunksnom. Taigi, nors mes ir ne rusų, bet Vilnius tikrai rusų nes, „Vladimir the Horrible“ valdo Vilniui tiekiamas dujas. Aišku?

2022-08-11