KRYŽKELĖSE SUSTOJA NET PATYS IŠMINTINGIAUSIEJI

 

Miniatiūros, sentencijos

Mielas ir gražus gyvūnų jauniklių gyvenimas, o apie jų portretus senatvėje niekas net nepagalvoja. Gal ir nereikia...

Pasaulio išmintis sudėta į tūkstančius knygų, bet mes jomis nenorime pasinaudoti net veltui...

Vaikšto žeme gegužė apsiavusi šiltais aulinukais, o jos pavasarinis garderobas kabo spintoje.

Nekultūringieji „Etikos žodynu‘ nesinaudoja.

Kai pašlijusi atmintis, tuomet ir seni užrašai tampa beverčiais...

Išraiškingai moksleiviai nupiešė pasakos ,,Trys paršiukai“ herojus. Kartais tokie mes ir esame...

Kai atmintis atostogauja, tuomet kantriai dirba informacinės technologijos.

Sugavęs žvejys auksinę žuvelę ar dar norės žvejoti?

Vėl gimnazistai skaitys Žemaitės „Marčią“, analizuos, darys išvadas. Tik vingių jonukų gyvenime nesumažės...

Kartais deimantų ieškome ten, kur jų nėra.

Šykšti pavasario saulė. Gal jos šeimoje buvo neteisingas auklėjimas?

Man nepatinka dirbtinių šypsenų mugė, geriau natūralus pyktis.

Kai norisi alsuoti ramybe, tuomet kasdienybė susideda iš triukšmo...

Laukimas turi neigiamų ir teigiamų savybių. Atmintyje išlieka tik patys aštriausi epizodai...

Kryžkelėse sustoja net patys išmintingiausieji.

Akmuo atlieka labai daug vaidmenų. Svarbiausia , kad ne į kaktą ir ne į širdį...

Kokiomis spalvomis nupieštumėte rūpesčio portretą?

Ramybė dėvi savąjį garderobą, šurmulys irgi... Tik jų stiliai skirtingi.

Kai leidžiasi gyvenimo saulė, tuomet apima beprotiškas noras gyventi, dirbti, kurti...

Nutapyti žodžius reikia įvairių spalvų, bet rezultatas priklauso ir nuo dailininko išmonės.

Reda Kiselytė

Rokiškis