L.R. Misevičius: “Akivaizdu, kad mūsų šalies sporte pokyčiai yra būtini ir mes, pasaulio lietuviai, negalime likti nuošalyje”


Pokalbis su Lietuvoje viešėjusiu JAV lietuvių sporto mecenatu, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) vadovu ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Sporto reikalų komisijos pirmininku Laurynu R.Misevičiumi.

- Birželio mėnesį Lietuvoje vyko „Olimpinės dienos“ renginys, aplink save, įvairiuose šalies kampeliuose subūręs mūsų šalies sporto visuomenę. Kaip pavyko ši sporto šventė?

- Šiemet pratęsėme pernai Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) iniciatyva užsimezgusį bendradarbiavimą su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), kuomet pirmą sykį – pandemijos sąlygomis - išeivijos lietuviai dalyvavo “Olimpinės mylios” bėgime virtualiai, nuotoliniu būdu sudalyvavę net 32 šalyse. 

Šiais metais “Olimpinė diena” sugrįžo į Vilnių, Lietuvos sostinėje vyko sportiniai renginiai beveik visa savaitę nuo birželio 21-osios iki 26-osios. Per šešias dienas visi norintieji galėjo nemokamai išbandyti 80 įvairių veiklų, o finaliniame renginyje – dar ir dalyvauti bėgimo bei rogainingo (ilgo nuotolio komandinės varžybos, reikalaujančios tiek maršruto planavimo, tiek ir orientavimosi vietovėje tarp kontrolinių punktų) varžybose, stebėti breiko šokėjų pasirodymus ir klausytis Vido Bareikio concerto.

Šventė sulaukė ir išskirtinio svečio – įžiebęs aukurą renginiui startą davė, veiklas išbandė ir su dalyviais bei olimpiečiais bendravo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Į šią sporto šventę pritraukėme dalyvių iš 13 -os užsienio lietuvių šalių - “Globalioje” Lietuvoje sulaukėme užsiregistravusių mūsų tautiečių iš Japonijos, Jungtinės Karalystės, Malaizijos, Norvegijos, JAV, Airijos, Belgijos, Turkijos, Šveicarijos, Taivanio, Italijos, Prancūzijos ir, netgi, tolimosios Argentinos! Atsižvelgiant į tai, kad šiemet “Olimpinės mylios” bėgimo renginys vyko realiu laiku ir Lietuvoje, vis tik nemažai pasaulio lietuvių prisijungė prie šios kasmetine tapusios tradicijos ir toliau parodė meilę sportiniam judėjimui. Simboliškai pažymint 33 nepriklausomo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto metus virtualią Olimpinę mylią prabėgo didelė grupė mūsų tautiečių! Tiesa, buvo ir tokių, kurie nepateikė pilnos informacijos registracijos formoje, todėl jų bėgimo užfiksuoti paprasčiausiai negalėjome. Todėl tikime, kad mūsų, ir be registracijos, visame pasaulyje buvo ir dar žymiai daugiau. 

Ačiū tariame visiems dalyvavusiems šių metų renginyje ir dabar visi kartu reiškiame vieningą palaikymą Tėvynę Lietuvą garsinantiems olimpiečiams. Sėkmės Tokijuje!

- Viso pasaulio lietuviai buvo aktyviai kviečiami dalyvauti „Olimpinės mylios“ bėgime, kuriame, viešint Lietuvoje, simboliškai sudalyvavai ir tu, bėgant kartu su garsiuoju Lietuvos ultramaratonininku Aidu Ardzijausku...Kaip jam sekasi virtualiai bėgti aplink pasaulį? Ar dar daug liko neįveikto atstum?

Taip, šių metų vasaros pradžioje po pusantrų metų pertraukos apsilankiau gimtinėje, į kurią pandeminėmis sąlygomis nuvykti tapo kur kas sudėtingiau – ypač tokiems kaip aš, nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 ar kitų virusų jokiomis vakcinomis. Tačiau nepaisant visų didesnių ar mažesnių iššūkių dvi su puse savaitės praleidau Lietuvoje, prasibėgome su Aidu Ardzijausku ir kvietėme viso pasaulio lietuvius prisijungti prie PLB-LTOK kasmetinės „Olimpinės mylios“. Beje, Aidas, jau nuo 2018 m. rugpjūčio yra ir PLB Sporto komisijos narys, aktyviai dalyvauja mūsų posėdžiuose, na ir savo puikiu pavyzdžiu rodo, kaip reikia aktyviai judėti.

Šiuo metu bene garsiausias iš lietuvių ultramaratonininkas jau yra nubėgęs apie 20 tūkstančių kilometrų aplink pasaulį, beliko trečdalis distancijos (apie 10 tūkst. kilometrų). Kiek teko su juo kalbėtis, kol kas Aidas lenkia greičiausiai aplink mūsų planetą apibėgusiųjų viso pasaulio bėgikų tempą, yra nemažai šansų, kad pasieks ir naująjį Gineso rekordą. Bet tam dar reikia kelių mėnesių kasdieninio sekinančio bėgimo per didžiausius karščius, stipriausias liūtis ir...kovoti su finansinėmis problemomis. 

Kaip žinia, vardan savo pasaulinio garso svajonės, Lietuvos labui A. Ardzijauskas netgi anksčiau laiko išėjo į pensiją po 25 metų pasiaukojamo darbo ugniagesiu, taigi dabar bėga tik padedamas nedidelių pavienių individualių rėmėjų. Pagelbėkime Aidui toliau garsinti mūsų Lietuvą ir pagal galimybes prisidėkime prie jo epinio bėgimo aplink pasaulį (daugiau informacijos - www.aidasardzijauskas.com).

- Turbūt teko pabuvoti ir jau beveik pastatytuose Krepšinio namuose Kaune. Kokį įspūdį tau paliko apsilankius šioje naujojoje Lietuvos krepšinio šventovėje? 

Kuomet prieš pusantrų metų buvau paskutinį sykį Kaune, aplankiau tuomet dar tebestatomus Krepšinio namus, tikrai nemaniau, kad net pandemijos laikotarpiu bus įmanoma praktiškai užbaigti šį projektą iki šios vasaros! Su PLB ir LR Seimo bendros komisijos nariais nuvykome į Laikinąją sostinę ir šiemet, buvome maloniai nustebinti, kai mus pasitikę Lietuvos Krepšinio Federacijos prezidentas Arvydas Sabonis su generaliniu sekretoriumi Mindaugu Špoku aprodė jau pilnai įrengtas LKF patalpas, pagrindinę Krepšinio namų salę ir pirmąją ekspoziciją. Žinoma, dar ne visi darbai pilnai baigti pastato viduje, tačiau 4-5 aukštai pastatyti, ir lankytojai priimami. 

Lietuva ir ypač mano gimtasis miestas Nemuno ir Neries santakoje pasipuošė dar vienu puikiu sportiniu akcentu, gaila tik, kad mūsų gimtinės krepšininkai nuvylė tiek Olimpiniame atrankos turnyre, tiek pasaulio jaunių (iki 19 m.) čempionate...

- Kas buvo aptarta susitikime su LTOK Prezidente D. Gudzinevičiūte? Kokios sporto kryptys numatytos Lietuvos sporto judėjime?

- Su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte užmegztas ryšys nuo 2018-ųjų ir toliau stiprėja, kuomet mano iniciatyva į Pasaulio Lietuvių Bendruomenę sugrįžo sportas, iškart pradėjome ieškoti būdų, kaip galėtume išnaudoti tą didžiulį išeivijos lietuvių potencialą padėti Tėvynei Lietuvai siekiant sportinių aukštumų. 

Ne paslaptis, kad Tokijuje už dviejų savaičių vyksiančioje Olimpiadoje turėsime mažiausią skaičių Lietuvos atstovų nuo 1990 m. LR Nepriklausomybės atgavimo laikų... Net ekonomiškai žymiai sunkesniais 1992-aisiais Nemuno kraštą atstovavo 47 sportininkai, pereitą sykį Rio 2016 m. jų buvo net 20 daugiau! Vis tik šiemet olimpiečių tebus 37, o to priežastys, pasak LTOK vadovės – nelogiška Lietuvos sporto reforma, kurios metu buvo visiškai sugriauta centralizuota sportininkų rengimo sistema, o iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) atimtos medicininio ir mokslinio aptarnavimo funkcijos. Akivaizdu, kad mūsų šalies sporte pokyčiai yra būtini. Ir mes, pasaulio lietuviai, negalime likti nuošalyje, juo labiau, kad per pastaruosius 30 laisvos Lietuvos metus daug kur jau užsienyje užaugo ir subrendo nauja išeivijos karta, kuri galėtų būti naudinga Nemuno kraštui. 

Daugelis kitų tautų griebiasi ne pačios garbingiausios taktikos, kad konkurencinėje kovoje aplenktų varžovus, natūralizuojant Afrikoje ar Š. Amerikoje gimusius juodaodžius atletus, kurie greičiausiai netgi neprasimuštų į savo gimtųjų šalių Olimpines rinktines, bet mažų Europos valstybių sudėtyje jiems vietos atsiranda. 

Aš matau visiškai kitą, kur kas garbingesnį kelią – siūliau LTOK palaikyti artimesnius santykius su “Globalia” Lietuva ir daugiau remtis užsienyje užaugusiais pajėgiais lietuvių kilmės sportininkais, kurie mielai norėtų ir galėtų pasaulinėse varžybose ir Olimpiadose ginti ne savo gimtosios, bet etninės Tėvynės spalvas. Ta kryptimi ir tebesivysto LTOK ir PLB, dar ŠALFASS abipusiai naudingas bendradarbiavimas.


- Šįmet birželį-liepą Druskininkuose turėjusios vykti XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ) dėl pandemijos buvo nukeltos į 2022-ųjų vasarą. Kaip ruošiamasi šiam masiškiausiam kitų metų lietuviškam sporto įvykiui?

Daugelis išeivijos lietuvių buvo labai nusiminę, kad ilgai lauktos XI-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Druskininkuose, kaip ir daugelis renginių pastaraisiais metais, dėl COVID-19 atsikėlė metams į priekį. Visgi ir 2022 m. vasarą būtinai ruošiamės dalyvauti įprastai kas 4 metai vykstančioje pačioje didžiausioje lietuviškoje sporto mėgėjų šventėje. 

Sekančių metų liepos 13-17 dienomis vienas gražiausių Lietuvos kurortų priims pasaulio lietuvius, kurie varžysis apie 30 sporto šakų, taip pat Druskininkuose tomis dienomis vyks ir koncertai, šventiniai renginiai užsienyje gyvenantiems mūsų tautiečiams, ne viena ekskursija po miestą ir jo apylinkes. 

Prieš mėnesį rinkomės į pirmąjį atnaujintos organizacinės grupės XI-ųjų PLSŽ rengimui posėdį, kuriam pirmininkavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras sporto reikalams Linas Obcarskas. Netrukus turėtų būti patvirtintas žaidynių sporto šakų galutinis sąrašas, rugpjūčio pabaigoje numatytas sekantis mūsų grupės susijungimas, tuomet pradėsime aktyviai skelbti visą informaciją. 

Lauksime didelio, visų pirma JAV ir Kanados lietuvių, susidomėjimo - ŠALFASS 2017 m. suburta gerokai virš 300 dalyvių šių šalių delegacija jubiliejinėse analogiškose varžybose Kaune tapo stambiausia iš užsienyje gyvenančių tarpo. Kaip žinome, kol kas praktiškai uždarytos „Klevo lapo“ šalies bei Australijos atstovai labai atsargiai planuoja savo keliones per Atlantą į Europą net ir 2022-aisiais, bet norime tikėti, kad sekančią vasarą visa mūsų planeta bus pilnai išsivadavusi iš prakeiktos pandemijos gniaužtų ir į XI Pasaulio lietuvių žaidynes Druskininkuose suvažiuos rekordinis sportui neabejingų lietuvių skaičius!



NUOTR.


Nuotraukos iš asmeninio Lauryno R. Misevičiaus ir Aido Ardzijausko albumų.

-------------------------------


PLB ir LR Seimo bendros komisijos nariai, kartu su L.R. Misevičiumi apsilankė tik neseniai “iškeptuose” Lietuvos Krepšinio namuose, kur svečius pasitiko Lietuvos krepšinio federacijos Prezidentas Arvydas Sabonis.


Po ilgesnės pertraukos kartu susitikę L.R. Misevičius ir A.Sabonis nestokojo geros nuotaikos.


Pasaulio lietuvių su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte (antra iš dešinės) užmegztas ryšys ir toliau stiprėja. Viešėdamas Lietuvoje L.R. Misevičius susitiko su ultramaratonininku Aidu Ardzijausku (pirmas iš kairės) ir bėgdami kartu kvietė viso pasaulio lietuvius prisijungti prie „Olimpinės mylios“ bėgimo.










Comments

popular

Mirė legendinė lietuvių išeivijos JAV mokytoja, rašytoja, dramaturgė, kunigo ir prof. Jono Mačiulio Maironio dukterėčia, dailininko Pauliaus Augiaus-Augustinavičiaus našlė – DANUTĖ LIPČIŪTĖ-AUGIENĖ

Jonas Trumpa: „Aš savo gimtinėms jaučiuosi dėkingas...“

Lemont atidaromas nuotykių parkas – didžiausias Šiaurės Amerikoje