SKAUSMAS PRAEINA, GROŽIS LIEKA


  

 Šių metų, lapkričio 16-ą dieną, 1 val. po pietų kviestume į jautrios muzikos garsams sielos šventę. Švš. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje bus grojami dviejų  kompozitorių romantikų B.Smetanos ir J. Bramso fortepijoniniai trio. Šiuos kūrinius sieja ne tik tai, kad jie pirmieji trio kompozitorių kūryboje, bet ir tai, kad jie buvo sukurti beveik tais pačiais metais, kai abu kūrėjai pergyveno asmenines dramas.

Bedržichas Smetana - čekų nacionalinės muzikos pradininkas. Gimė aludario šeimoje Bohemijoje, tada priklausiusioje Austrijos imperijai. Anksti išmoko groti pianinu ir smuiku, kartu su kitais šeimos nariais muzikavo styginiame kvartete. Ambicijos buvo didelės, sakė, ''kad nori kurti kaip Mocartas, o groti kaip Listas'', bet muzikos teorijos pradėjo mokytis būdams tik devyniolikos. Su vengrų kompozitoriaus ir garsaus pianisto F.Listo palaikymu ir finansine pagalba įkūrė Prahoje muzikos mokyklą ir buvo jos direktorius. Vėliau dirbo Švedijoje dirigentu. Būdamas 50-ties, staiga apkurto ir visas jėgas atidavė vien kūrybai. Garsus savo operomis, kurių sukūrė aštuonias, ir simfoninėmis poemomis, iš kurių dažniausiai atliekama ''Mano Tėvynė''.

Pirmą ir vienintelį fortepijoninį Trio g-moll Smetana parašė 1855 metais po dukrelės Bedriškos, kuri, būdama ketverių metų, visus stebino savo ypatingais muzikiniais gebėjimais, mirties. Smetana rašė: ''Niekas negali atstoti Fritzi. Tai Angelas, kurį mirtis pasivogė iš mūsų.'' Tas laikotarpis buvo labai skausmingas metas jauno trisdešimtmečio kompozitoriaus gyvenime - dar kitų dviejų dukrelių netektys ankstyvame jų amžiuje ir nepagydoma žmonos Katerinos liga.

Kūrinį sudaro trys dalys: 1. Moderato assai. Smuikas pradeda pagrindinę temą. Muzikos nuotaika niūri ir prislėgta, vėliau fortepijono pasažai pereina į šviesesnį tembrą. Pabaigoje vėl pasikartoja tamsi pradžios tema. 2. Allegro, ma non agitato. Šviesesnės nuotaikos negu pirma dalis. Pirma tema žaisminga, antroji vedanti į svajų pasaulį, bet pabaigoje pasigirsta gedulingi motyvai. 3. Finale. Presto. Energinga trečioji dalis, kurioje vis grįžtama prie liūdnų lyrinių violončelės intarpų.  Tema pereina į laidotuvių maršą, o pats finalas nuskamba mažorinėje dermėje lyg amžinybės nušvitimas.

Kūrinio premjera nebuvo kritikų sutikta palankiai, bet iš savo mentoriaus - F.Listo, kompozitorius sulaukė gero įvertinimo. Smetanai buvo svarbi ir iškilaus kompozitoriaus R.Šumano nuomonė apie jo kūrybą. Kartą jis turejo progą pagroti K. ir R.Šumanams savo sukurtą sonatą fortepijonui, deja, vokiečių muzikai įžvelgė kūrinyje didelę Berliozo itaką. Užtat Šumanas buvo tas zmogus, kuris plačiąjai ir muzikinei visuomenei pristatė jauną kompozitorių Johanesą Bramsą, pamatęs jame didį talentą. Mūsų dienomis visi žinome triju didžiųjų B kompozitorių grupę. Tai Bachas, Bethovenas ir Bramsas.

Johanesas Bramsas gimė Hamburge profesionalaus muzikanto ir siuvėjos šeimoje. Tėvas suteikė muzikinio išsilavinimo pagrindus. Paauglystėje padėdavo išlaikyti šeimą, grodamas restoranuose ir teatruose. Anksti pradejo kurti muziką – nuo vienuolikos metų. Buvo perfekcionistas, todėl sunaikino dvidešimt jau sukurtų  styginių kvartetų, kitų kūrinių net nespausdino.  Ilgai nesiryžo pristatyti savo pirmos simfonijos, nes manė, kad niekas negali sukurti geriau už Bethoveną. Kūryba gausi, rašė visų žanrų kūrinius, išskyrus operą. Buvo žinomas kaip užsispyręs, nepriimantis kompromisų, sarkastiskas žmogus. Su vaikais būdavo švelnesnis, vis įbrukdamas jiems pinigų saldumynams. Labai mėgo ilgus pasivaikščiojimus gamtoje. Vasaromis keliaudavo po Europą, kartu ir koncertuodavo. Dirigavo tik savo kūrinius.

Pirmąjį fortepijoninį Trio B-dur kompozitorius sukūrė 1854 metais, kai jam buvo tik dvidešimt. Jis jau rašė šį kūrinį, kai jo draugų Šumanų šeimoje prasidejo tragiški įvykiai. Robertas Šumanas bandė nusiskandinti Reine, veliau buvo patalpintas į psichiatrinę ligoninę. Dvejus metus iki Roberto mirties Bramsas lankė draugą ligoninėje, padėdavo tuo metu besilaukiančiai aštunto vaikelio Klarai šeimoje. Visi pergyvenimai įtakojo tuo metu rašomos muzikos emocinę skalę. Po trisdešimties metų kompozitorius peržiūrėjo ir pataisė šį kūrinį. Sutrumpino trečdaliu, sukūrė naujas temas visoms dalims, išskyrus antrąją, o Klarai Šuman rašė: ''Aš perkūriau Trio B-dur ir galiu dabar jį vadinti opusu 108 vietoje 8. Jis nebebus toks niūrus, bet ar jis bus geresnis?''

Šiame kūrinyje yra keturios dalys. 1.Allegro con brio. Pirma dalis prasideda ir baigiasi sodria violančelės ir fortepijono atliekama tema. Visoje dalyje skamba daug šalutinių temų. 2.Scherzo.Pulsuojantis ritmas. Šnabždanti minorinė tema pereina į mažorinę lyg elegantiško valso temą. 3.Adagio.Paslaptinga rimties, apmąstymų nuotaika kuriama plačiais fortepijono akordais, atsiliepiant styginiams. Tai tikra garsų poezija. 4.Finale:Allegro.Pakilumas, liūdesio kupinas dainingumas, audringi polėkiai ir prasiveržimai apibūdina paskutinę kūrinio dalį.

Šiuos iškilius kamerinės muzikos kūrinius gros Renuar Trio. Muzikos pasaulyje yra daug ansamblių, pasivadinusių dailininkų vardais. Tai Cassatt, Esher, Vermeer, Miro styginiai kvartetai, Kandinskio fortepijoninis trio. Kodėl Renuaras? Smuiku grojanti Michelle Wynton, kuri ir subūrė šį ansamblį, yra aistringa tapytoja ir Renuaro gerbėja. Michelle pradėjo smuiko studijas nuo penkerių metų Los Angeles, dabar yra Ilinojaus simfoninio orkestro smuikininkė ir labdaringos organizacijos ''Concerts for Concerns'', skiriančios lėšas kovai su vėžiu tyrimams, įkūrėja ir vadovė. Pianistas Thomas Zeman žinomas kaip kompozitorius ir šiuolaikinės muzikos atlikėjas. Jis taip pat ir St.John Cantius bažnyčios vargonininkas. Thomas Zeman ir violančelininkas William Cernota kilę iš Berwyn, IL. Abu kartu pradėjo groti kamerinę muziką, dar besimokydami mokykloje. Nuo 1982 metų William Cernota groja Lyric Opera orkestre. Jis yra Čikagos Camerata ir Overtones ansamblio vadovas. Renuar Trio motto skelbia, kad jie garsų pagalba piešia muzikinius paveikslus.

  Garsusis impresionistas Ogiustas Renuaras buvo taip įsimylėjęs tapybą, kad nenutraukė darbo net senatvėje, sirgdamas artritu, ir tapė, teptuką prisirišęs prie rankovės. Pasakojama, kad kartą jo artimas draugas Anri Matisas paklausė: ''Ogiustai, kodėl nemetate tapybos? Juk jūs taip kenčiate." Renuaras teatsakė: ''Skausmas praeina, o  grožis lieka.''  Žinome, kad muzika - tai momentinis menas. Ji egzistuoja, kol skamba. Ateikime ir pajuskime tą iš praeities ateinančių virpesių grožį,  pakylėjančių ir nuskaidrinančių pavargusias nuo nežinios sielas.


Violeta Monkus


P.S.  Žmonių dvasinis gėris – aukščiausias Bažnyčios rūpestis, bet lygiai taip pat Bažnyčiai rūpi ir tikinčiųjų saugumas ir sveikata. Dėl šios priežasties norime informuoti, kad  norint išlaikyti fizinį 2 metrų atstumą kolkas ledžiama tik 20%  nuo sėdimų vietų talpos, tai ne daugiau 200 bilietų turėtų būti parduota. Taip pat dėvėti  veido kaukę, dezinfekuoti rankas ir jei jaučiate panašius į covid19 simptomus geriau pasilikti namie.  


Pagarbiai Kun. Jaunius 


Comments

popular

Lemont atidaromas nuotykių parkas – didžiausias Šiaurės Amerikoje

Nuo liepos Illinois įsigalios įstatymas „Teisė dirbti“

Koronavirusas Čikagoje