Tokios tokelės (187) Įvairumai

Geltona, žalia ir raudona, tai mūs trispalvė vėliava.

Po ja stovėti mums malonu, joje tėvynė Lietuva.

Šlovė ir garbė ukrainiečiams kovojantiems už išlikimą su maskoliškuoju pasauliniu teroristu!

                                                                        

Mirtis Kremliaus „pašskūstvom“.

Rusų tauta įtikinta, kad Ukrainoje įsiveisė fašistų valdžia ir karas su Ukraina yra Rusijos apsisaugojimas nuo fašistų. Bet rusams niekuomet nesakoma, jog karas prieš Ukrainą yra vieno išprotėjusio idioto užsispyrimas panaikinti Ukrainos valstybę ir tą teritoriją prijungti prie Rusijos. Putinas žino, jog jis tamsumoje gali tam tikrą laiką laikyti rusų tautos dalį, bet jis tamsumoje negali laikyti visą rusų tautą visą laiką. Tiesa randa tiesos kelią ir tamsoje. Kremliaus galvosūkis yra ne kaip užbaigti karą, bet ką pasakyti rusų tautai. Niekas nepatikės jeigu Kremlius sakys,kad per tokį trumpą laiką ukrainiečiai tapo perkrikštyti ir rusai apleido „apšviestą“ Ukrainą. Rusai ir jos propagandos mašina interneto kontrolę turi savo žinioje. Didžiausi Rusijos provincijos plotai neturi reikiamų priėjimų prie interneto. Nėra perdavimo bokštų ir dar daugelyje gyvenviečių nėra priėjimo prie elektros. Žibalinė lempa atstoja elektrą. Bet tiesa paslaptingais keliais ir ten prasiskverbia, žmonės kalba, daro savotiškus, gero nežadančius, sprendimus apie valdžią.

Rusų kariuomenės gretose Zaporožės srityje tarnaujantieji Dagestano kariai atsisako kariauti prieš ukrainiečius sugadinant net turimą ginkluotę. Ta liga plečiasi. Dagestano ir rusų kareiviai susiprato, jog nėra tikslo kariauti ir žūti už vieno išprotėjusio idioto norus. Braška ne tik Rusijos jėgos, bet visos Sąjungos. Kazachstano prokuroras tiesiog uždraudė savo šalies jaunuoliams stoti į rusų kariuomenės gretas. Neklausant gaunasi Kazachstano Konstitucijos pažeidimas. Kartojasi rusų Afganistano istorija, kur Sovietinė armija prarado turėtą discipliną. Kareiviai supranta jog Ukraina nekėlė jokio pavojaus Rusijai, net neklausydami Kremliaus nurodymų. Putinas niršta, nes tai labai nesveika jo išvaizdai matant jo sulipdytos Sąjungos braškėjimą.

 Rusai nesikeičia. Užimtame Mariupolyje vertingesnius daiktus, dokumentaciją, muziejų eksponatus, renka gabenimui į Rusiją. Vertenybės atsidūrusios Rusijoje, tampa Rusijos nuosavybėmis ir tikrajam jų savininkui nebeprieinamos, net pažiūrėjimui. Plėšti, grobti tai neatskiriamas laukinio ruso būdas.

Zaporožė yra žinoma ne tik kaip atominės elektrinės centras, bet ir tiltu per Dniepro upę tame rajone. Paupyje žemiau, Kachovka, jos elektrinė ir užtvanka tapo rusų susprogdintos. Sauso pervažiavimo per upę neliko. Sekantis tiltas, sugriautas, per Dniepro upę yra Antonovkos tiltas šiaurėje rubežiuojantis su Khersono miestu, po kuriuo rytinėje patilčių dalyje, įsitaisę apie 70 Ukrainos karių laiko tiltą neprileisdami rusų. Ten rusai skundžiasi neturintys raketų ukrainiečių išsprogdinimui. Rusų arsenale reiškiasi šovinių, įvairaus kalibro, trūkumas. Gal pradės šaudyti „kartoškomis“? . Pašaipiai sakoma, jog gynybos ministras Šoigu išvogė pusę gynybai skirtų lėšų, o generolai kitą pusę. Tokia ta nenugalimoji Rusijos kariuomenė su išvogtomis jai biudžeto skirtomis lėšomis. Ne be reikalo Prigožinas, toks pat vagis, reikalavo Šoigų ir Gerasimovo galvų. 

Rusų kariuomenės vadovybė net nesirūpina pranešti artimiesiems apie jų artimųjų, pašauktų karinei tarnybai, žuvimą Ukrainos fronte, gal ir kai kuriais atvejais net nuo saviškių paleistomis kulkomis. Jie kremuojami pervežamuose krematoriumuose. Kas jie tokie buvo, krematoriumų dūmai nesako. Karas, visko būna. Nepranešimas artimiesiems sutaupo daug pinigų, kurių nereikia išmokėti, nes jie jau seniai išvogti. Ar tai svarbu generolams. Atrodo jog šių dienų rusų generolai tik ir tinka praturtėjimams kariūnų sąskaita. Dėl Prigožino – Wagner grupės įtariamų generolų tardymas, Putinui gero nežada. Vagys mėgsta vienytis, taip ir rusų generolai. Ar verta Putinui žaisti su ugnimi? Generolai yra jėga.

Rusijoje yra susidariusi įdomi trijulė – Putinas, Prigožinas, Lukašenka. Sudarius trikampį iš šios trijulės, mes nežinome kas to trikampio viduryje, kurį galime pavadinti Kremliumi. Lukašenka, suvaidinęs stiprų sprendžiamą ir galutinį vaidmenį išsaugojant Putiną nuo Prigožino pasisekimo žygiuojant į Kremlių, jaučiasi lyg pasipūtęs gaidys, kuriam Putinas lieka skolingas. Prigožinas patikėjęs įgalioto „Batkos“ čiulbesio, pasiekęs Minską yra po Lukašenkos apsauga. Putinas vėl caraudamas Kremliuje, nors ir susilpnėjęs, kaip toje pasakoje, nors ir nuogas, bet karalius. Nors Kremliuje galvos dar nesirita, dar nereiškia jog ten ramu lyg kokioje šventovėje. Apie Prigožiną sklando įvairios nieko nepasakančios kalbos, nei ką jis veikia,nei kur jis yra. Ten Rusija. Ten Kremlius.

„Batka“ paskelbė, jog nei Prigožino nei jo kariuomenės dalinių Baltarusijoje jau nėra. „Batka“ nusiplovė rankas ir sako „aš švarus“. Prigožinas, kaip rašoma įvairiuose šaltiniuose, grįžo į St. Peterburgą, į savo butą, jau po rusų saugumiečių įsiveržimo ir padarytos kratos. Jam buvo gražinta jo ginklų kolekcija. Kas atsitiko su rastais pinigais ir auksu, nepranešama. Apie patį Prigožiną, ar kas jį matė, ar žino kur jis randasi, geriausią informaciją turi rusų saugumas. Jie niekam nieko nesako. Atrodo, jog Progožinas yra spardomas lyg koks kamuolys neturintis arba nerandantis sau ramios vietos. Viena yra aišku, kad Putinas yra neatlaidus, klastingas ir kerštingas, kurio už tai nemėgsta Prigožinas. Prigožinas pats irgi ne geresnis. Taisyklė lieka nepasikeitusi, kad Prigožinas yra vaikščiojantis lavonas.

Būsimajame NATO vadovų susitikime Vilniuje, ryškėja tos organizacijos skaldomos jėgos. Nieko vertas yra Prancūzijos nusistatymas priimti Ukrainą į aljansą karui pasibaigus. Kodėl prancūzai neužklausia rusų kada karas baigsis. Atsakymas būtų - niekuomet. Rusai gali tą karą vilkinti, nors ir 30 metų. Ukraina stovėtų griuvėsiuose. Rusai neleistų jai atsistatyti. Ar vakarai taip ilgai šelptų ją ginklais? Vokiečiai nenori pripažinti Ukraunai teisės tapti NATO nare.Vokiečių tauta ir valstybė, Antrojo Pasaulinio karo pasekmėje, pergalingų rusų buvo nuniokota, apiplėšta, išprievartauta ir padalinta, kaipo labiausiai nuo rusų nukentėjusi valstybė, dabar stabdo Ukrainos priėmimą į NATO. Vokiečiai rodo savo dviveidiškumą. Pritaria sankcijoms Rusijai, kartu per užpakalines duris pirkdama jų dujas ir alyvą. Pramonė reikalauja. Juk vokiečiai, jų buvęs kancleris Šroederis, į dujotiekį investavo milžiniškas sumas. Investicija privalo pasiteisinti. Tą dujotiekio sandėrį anksčiau laimino buvusi kanclerė Angela Merkel, vėliau išėjusi į pensiją, pripažino, kad draugystė su Putinu nepasiteisino. Vokietija, byrant Sovietų Sąjungai, susivienijo, iš džiaugsmo užmirštama rusų brutalumą. Ne be reikalo pas mus, Žemaitijoje, buvo sakoma, kad po pietų vokietis durnas.

Vokiečiai privalo suprasti, kad tik vienybėje yra jėga. Tą įrodė ir Zelenskio apsilankymas pas Turkijos prezidentą. Po įvairių pasitarimų, Turkijos prezidentas sutiko su Švedijos priėmimu į NATO organizaciją. Anksčiau jis priešinosi, nes švedai nesiteikė išduoti kurdų vadus nusistačiusius prieš jį. Derybų smulkmenos nežinomos. Dar Zelenskis išsireikalavo iš Turkijos prezidento, kad jis paleistų 7 internuotus ukrainiečių Mariupolio gynėjų vadus, kas prieštarauja Putino ir Erdogano susitarimui. Rusai niršta. Matyt Zelenskis yra neblogas diplomatas.

Nemanau, kad kalba Vilniuje turėtų suktis apie Ukrainos priėmimą į aljansą. Priėmimas privalėjo būti neišvengiamas. Suvažiavusieji NATO vadovai privalėjo duoti Rusijai ultimatumą, apleisti užimtas Ukrainos teritorijas. Dabar įvyko, kaip drąsiausių pelių susirinkime, nerandant kas pariš katei skambalą? Katė, be skambalo, terorizuoja peles, o Putinas pasaulį. Ar susirinkę Vilniuje supras kas yra gyventi rusų pašonėje visiškoje baimėje? Jų, NATO vadovų, gyvenimo būdas yra tiktai posėdžiauti, kalbėti ir nieko nenuveikti, gerai pasivalgius. Dabar yra ta reta proga pasakyti rusų banditui lemiamą žodį, ir reikalui esant aprūpinti Ukrainą tolimomis raketomis pasiekiančiomis Maskvą. Privalome šį karą paversti visišku rusų sutriuškinimu. Meška, be jokių paglostymų, privalo būti suvaryta į savo urvą. Bet aljansui dreba kinkos. Vienybės nėra, bet baimės net perdaug. Putinas džiūgauja.

Aljanso įstatymai draudžia priimti į savo gretas kariaujančią šalį. Įstatymas aiškus. Jeigu priimti į aljansą negalima, tai niekas nedraudžia šelpti Ukrainą ginklais, ne už metų ar dvejų, bet dabar. Neteko dar girdėti, kad Rusija būtų paskelbusi Ukrainai karą. Putinas tvirtina, jog tai tik invazija, o ukrainiečiai ginasi tų nekviestų svečių. Taigi, Ukrainai į aljansą kelias yra atviras. Priėmimas Ukrainos į aljansą, gali užgauti Rusiją. Juk Bidenas vykdamas į Vilnių pasakė, jog jis nenori jokios konfrontacijos su rusais. Aišku jog jis bijo rusų, kaip ir visas pasaulis. Bidenas ne Trumpas. Pagal Julių Janonį, yra iš ko pasijuokti „Ponas Bidenas visų užpakalyje, akyse baimė, širdy‘ drebulys“. Bidenas sugebėjo dėl „daug darbo“ išvengti dalyvavimo iškilmingoje vakarienėje. Gal ir gerai.

Putinas iš Vilniaus gavo uždegtą žalią šviesą. Daugiau jam nieko nereikia. Yra politinis anekdotas, kurį ne visą prisimenu, bet bandysiu suprantamai parašyti.  Po Antro Pasaulinio karo trys didieji nutarė surengti koncertą, kiekvienas sus savo pasirinktu instrumentu. Neatmenu kokį instrumentą pasirinko Roozeveltas. Čerčilis pasirinko bosą ir užgrojo: Будет война, будет война, ------! O Stalinas ištraukė iš palovės balalaiką ir pasistrypčiodamas uždrožė: „Непугайте друзья небоюсь я ни хрена!“ Ar ne Putinas dabar naudojasi ta Stalino išmintimi? Vakarai pasiduoda. Vakarai bijo Rusijos, nes ji turi atominį ginklą, alyvą ir dujas. Išėjo taip, kad pypdiets, skirtas Rusijai, dėl vienybės stokos kirto aljansui. Ukrainos prezidentas labai nusivylęs.

 2023-07-13