Šiaurės Amerikoje vyko Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, į jį susirinko dalyviai iš 18 šalių


Kongreso dalyviai stovykloje „Neringa“

Kongreso dalyviai stovykloje „Neringa“ / Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos nuotr.

Birželio 14-22 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Kanadoje vyko XVII-asis Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 100 pasaulio lietuvių jaunimo atstovų iš 18 šalių (Argentinos, Baltarusijos, Belgijos, Danijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Urugvajaus ir Venesuelos), rašoma Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pranešime žiniasklaidai.

1949 m. birželio 14 d. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas paskelbė Lietuvių chartą – pamatinį dokumentą, apibrėžiantį, ką reiškia būti pasaulio lietuviu. Chartos antrasis punktas skelbė: „Žmogus turi prigimtąją teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada.“ Frazė „Visur ir visada“ buvo pasirinkta šio Kongreso šūkiu, kuri organizatoriams – JAV ir Kanados lietuvių jaunimui – apibūdina, ką reiškia būti lietuviu.

Kongresas prasidėjo Bostone (Masačusetsas, JAV), kuriame kongreso dalyviai turėjo galimybę susipažinti su daugiau nei šimtą metų skaičiuojančia šio miesto lietuviška kultūra. Kongreso atidarymo renginys vyko pietinėje miesto dalyje, kur įkurtas Bostono lietuvių piliečių klubas (angl. Boston Lithuanian Citizen's Club). Renginio metu vyko panelinė diskusija, joje dalyvavo skirtingų emigracijos bangų ir JAV lietuvių kartų atstovai. Panelistai dalijosi savo istorijomis bei įžvalgomis apie tai, ką jiems reiškia Lietuva šių dienų kontekste.

Kongreso dalyviai lanko žymias Bostono vietas

Kongreso dalyviai lanko žymias Bostono vietas / Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos nuotr.

Kongreso pagrindinė dalis – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) delegatų suvažiavimas – vyko lietuviškoje „Neringos“ stovykloje, Vermonto valstijoje. Ši vieta buvo pasirinkta siekiant Kongreso dalyviams autentiškoje aplinkoje parodyti vieną svarbiausių Šiaurės Amerikos lietuvių kultūros puoselėjimo būdų – vasaros stovyklą – kuri daugeliui tampa ilgamečių draugysčių pradžios vieta. Suvažiavimo metu buvo priimtos keturios rezoliucijos, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį ir išreikšti pasaulio lietuvių jaunimo poziciją įvairias aktualiais klausimais.

Pirmoji suvažiavimo rezoliucija – „Dėl paramos Ukrainai ir pilietinio pasipriešinimo atsparumo stiprinimo“ – išreiškia besąlygišką palaikymą ukrainiečių tautos suverenitetui, Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui; ragina Lietuvos diasporos jaunimą prisidėti prie nacionalinės gynybos stiprinimo, esant galimybei atlikti karo tarnybą, o negalint karo tarnybos atlikti Lietuvoje, dalyvauti Lietuvos Šaulių Sąjungos veikloje už Lietuvos ribų.

Antroji – „Dėl Baltarusijos lituanistinių mokyklų išsaugojimo ir jų darbuotojų saugumo užtikrinimo“ – smerkia lietuviškų mokyklų, lietuvių kalbos ir kultūros etninėse žemėse (Rimdžiūnuose ir Pelesoje) sisteminį naikinimą Baltarusijos autoritarinio režimo iniciatyva ir tų mokyklų darbuotojų persekiojimą; ragina Lietuvos Respublikos institucijas rūpintis savo darbuotojais šiose mokyklose, kurių veikla šiuo metu yra varžoma; šiems darbuotojams patiriant Baltarusijos valdžios spaudimą ir persekiojimą, numatant konkretų pagalbos priemonių planą, suteikti jiems būtinąją finansinę, socialinę ir psichologinę pagalbą.

Trečioji – „Dėl 2024 m. gegužės 12 d. referendumo, skirto išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos
Respublikos pilietybę“ – įpareigoja PLJS palaikyti ir kviesti balsavimo teisę turinčius asmenis dalyvauti referendume; skatina Lietuvos Respublikos institucijas ir nevyriausybinį sektorių skubiai imtis reikiamų veiksmų, siekiant tinkamai pasirengti būsimam referendumui.

Paskutinioji – „Dėl PLJS galimybių fondo steigimo“ – skelbia PLJS galimybių fondo, kurio
tikslas – suteikti finansinę paramą aktyviam diasporos lietuvių jaunimui, nepriklausomai nuo jo socioekonominės padėties, dalyvauti PLJS veiklose – steigimą; kviečia Lietuvos diasporą ir Pasaulio lietuvių jaunimui neabejingus žmones, finansiškai prisidėti prie kapitalo, reikalingo šio fondo steigimui, kaupimo, o šį fondą įsteigus, prie jo išlaikymo ir reguliaraus papildymo.

Kongreso dalyviai Monrealyje

Kongreso dalyviai Monrealyje / Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos nuotr.

Be rezoliucijų, Suvažiavimo metu buvo priimta 15 nutarimų, kurie taps PLJS strategijos pagrindu ir virs konkrečiais darbais, vykdomais iki kito Kongreso.

Tarp šių nutarimų – įpareigojimas PLJS inicijuoti kito Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimo organizavimą ir suteikti reikiamą pagalbą, siekiant išlaikyti šio renginio tęstinumą; skatinimas atkreipti kraštų lietuvių jaunimo sąjungų dėmesį į jų atstovaujamo jaunimo psichologinės sveikatos būseną, ir, konsultuojant, renkant metodologinę medžiagą ar naudojant švietimo instrumentus, pasiūlyti būdus, kaip, esant poreikiui, ją gerinti.

Taip pat suvažiavimo metu buvo nuspręsta pirmajam PLJS pirmininkui Antanui Saulaičiui SJ suteikti garbės nario vardą už ilgametį darbą Lietuvos diasporai.

Buvę Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkai. Iš kairės: Vladas Olenikovas, Rimvydas Rubavičius, Antanas Saulaitis, Stasys Kuliavas

Buvę Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkai. Iš kairės: Vladas Olenikovas, Rimvydas Rubavičius, Antanas Saulaitis, Stasys Kuliavas / Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos nuotr.

Be kita ko, suvažiavimo metu buvo išrinkta nauja PLJS valdyba: pirmininkė Agita Beržanskaitė (Nyderlandai), sekretorė Elena Urbonaitė (Švedija), iždininkas Simonas Bingelis (JAV) ir valdybos nariai Ingrida Vaznelytė (Lenkija), Alejandro Brom (Urugvajus), Gabriela Avalos Liesinskas (Venesuela / Lietuva) bei Antanas Paukštys (Rusija / Lietuva).

„Man asmeniškai labai svarbu, jog mūsų visų organizacija būtų atvira kintančiam pasauliui. Globalėjant pasauliui, globalėja ir Lietuva. Visgi tiek metų puoselėtos tradicijos ir sėkmingai prižiūrima lietuvybė yra tai, ką svarbu išsaugoti. Artėjantiems metams sau ir savo komandai kelsiu tikslą – derinti modernų, o tuo pačiu tradicijomis besididžiuojantį požiūrį į lietuvybę. Būti atviriems dabar ne tik svarbu, bet ir gyvybiška. Tad kelsime klausimus, diskutuosime ir augsime vis didesni ir stipresni“, – sako naujoji PLJS pirmininkė A. Beržanskaitė iš Nyderlandų.

Agita Beržanskaitė

Agita Beržanskaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Pasibaigus suvažiavimui, kongreso dalyviai keliavo į Monrealį (Kvebekas, Kanada), kur Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos parapijoje vyko Kongreso uždarymas. Jo metu vyko mišios už a.a. prelatą Edmundą Putrimą bei vakaronė su Kanados lietuviais smagiu „Bulvėpalooza“ pavadinimu, kurioje pasirodė Monrealio šokių kolektyvas „Gintaras“ ir muzikinės grupės „Viena širdis“ bei „Garbanotos mintys“.

„Pasaulio lietuvių jaunimas nuolatos keičiasi, auga, ir tobulėja, nepamiršdamas, kad Lietuva, nors ir kartais yra toli, visada yra kartu ir laukia sugrįžtant. Nors Kongresas ir baigėsi, mūsų veiklos kuriant Lietuvą ten, kur esi, tęsiasi“, – sako buvęs PLJS valdybos pirmininkas Rimvydas Rubavičius.

PLJS – nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – suburti pasaulio lietuvių jaunimą, palaikyti pasaulio lietuvių jaunimo organizacijų tinklą ir atstovauti jų interesams. PLJS įkurta 1972 m. liepos 8 d. II-ojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso metu. Organizacijos misija – išlaikant ir puoselėjant lietuvišką tapatybę, kurti aktyvią bei pilietišką jaunimo bendruomenę užsienyje.

LRT.lt 

2023.06.28


Comments

popular

Evanston įsigaliojo plastikinių maišelių draudimas

Mackinac Island pripažintas vienu gražiausių miestų Amerikoje

Kyla Čikagos nuomos kainos