Raganos egzistuoja ne tik pasakose. Šias subtilybes geriausiai žino vyrai...

Sentencijos, miniatiūros

Žaliaskarę eglę papuošė gyvi žaisliukai – zylės ir sniegenos.

Gal tik kalendorius nepavargsta ir nesuklysta...

Vadovo pamokymus išklausė, bet darbus atliko pagal savo kurpalį.

Gražias gėles myli  moterys ir vyrai...

Nei lietus, nei sniegas neįveikia tikrosios meilės.

Ežiuko spygliukai aštrūs, o širdis švelni.

... kas kad plačiai atmerktos akys, tai dar nereiškia, kad viską mato.

Laukė pergalės, o sulaukė atpildo, kuris širdies nedžiugino.

Dėl meilės galėjo nusikraustyti, nors ir į pasaulio kraštą ir iš ten nesugrįžti.

Pirštinių raštai rankų nešildo.

Godumas užvėrė visus kelius į ateitį.

Žvakių šviesa šildo širdis, o ne sužvarbusias rankas.

Kartais išminties pritrūksta net ir burtininkai.

Vaismedžių neaugino, bet prinokusius vaisius skynė pirmasis...

Nuoširdžių pokalbių vėtros neišblaško, speigai nesušaldo...

Visi rašo savo gyvenimo knygas. Tik jų turinys skirtingas.

Raganos egzistuoja ne tik pasakose. Šias subtilybes geriausiai žino vyrai...

Ir neklaužados laukia Kalėdų Senelio...

Apsirėdžiusi baltais kailiniais, atėjo balta žiema, o išeis apsipylusi lietaus ašaromis.

Kas, kad skraidė angelo sparnais, o širdyje rezgė intrigų kamuolį.

Baimei iki drąsos lygmens... Dar labai toli...

Melas baigė savo kadenciją.

Nuoširdumas ir per balą brisdamas, išlieka sausas.

Reda Kiselytė

Rokiškis