Diena su kovos menų žvaigžde Rože Namajūnas
Pirmąjį gruodžio šeštadienį, 3-ąją dieną, Kolorado lituanistinėje mokykloje apsilankė lietuvių kilmės JAV sportininkė, mišrių kovos menų kovotoja ir UFC čempionė Rožė Namajūnas. Kartu su Rože atvyko ir jos brolis Nojus bei jų močiutė Emilija, šiuo metu gyvenanti Amerikoje. Rožė - tikras pasididžiavimas ir Lietuvai, ir visiems lietuviams, gyvenantiems ne Lietuvoje. Tie, kurie seka Rožės karjerą, turbūt nebuvo nustebinti Rožės šilta bendravimo maniera, nuoširdumu bei atvirumu.
Pirmosios pamokos metu Kolorado lituanistinėje mokykloje su Rože pabendrauti susirinko ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai, nė kiek ne mažiau susidomėję ir besižavintys išskirtiniu Rožės charakteriu bei pasiekimais. Vaikai netgi laukė Rožės su pačių padarytais plakatais, kuriuose skambėjo tokios frazės kaip „Rožė pati geriausia“ bei „Rožė nugalės“. Vaikams ir jų tėveliams Rožė (lietuviškai!) su močiute trumpai papasakojo apie savo šeimos istoriją, lietuviškas šaknis, karjeros pradžią bei meilę braziliškam džiudžitsu. Nors močiutė ir sako negalinti žiūrėti Rožės kovų, pasididžiavimo ir meilės anūkei jos žodžiuose netrūksta. Į tėvelių klausimus atsakydama Rožė pasidalino mintimis ir ko reikia norint tapti profesionalia sportininke bei UFC čempione – pasak Rožės, svarbiausia aiškiai žinoti savo tikslus ir jų siekti, taip pat būti aiškiai žinoti priežastis, kodėl tų tikslų nori siekti. Vaikams išsilaksčius į klases pamokoms, Rožė su močiute ir broliu liko su tėveliais ir iki pat popietės bendravo su Kolorado lietuviais.
Prakalbus apie mėgstamus lietuviškus patiekalus, Rožė gyrė lietuviškuosius cepelinus ir balandėlius, o didžiausias pagyras skyrė visagalei sriubai – pasak jos, nėra skanesnio maisto kaip gerai paruošta sriuba. Sutapimas ar ne, tačiau tą patį vakarą Kolorado lituanistinės mokyklos bendruomenė rinkosi į cepelinų vakarą, tad, žinoma, pakvietė ir Rožę. Visi kartu lipdė, o paskui ir valgė tradicinius lietuviškus kukulius.
Nuostabu matyti, kokios svarbios Rožei ir jos broliui yra jų lietuviškos šaknys, kaip abu stengiasi nepamiršti lietuvių kalbos ir kokią reikšmę teikia šeimos vertybėms. Matant tokią lietuvių kilmės pasaulinio lygio kovos menų žvaigždę, kuri taip tvirtai kojomis stovi ant žemės, nuoširdžiai ir šiltai bendrauja su bendrataučiais bei mielai su jais praleidžia visą dieną, lietuvio širdis negali nesidžiaugti ir nesididžiuoti.
Straipsnio autorė
Kolorado lituanistinės mokyklos mokytoja
Kornelija Viečaitė
Pirmosios pamokos metu Kolorado lituanistinėje mokykloje su Rože pabendrauti susirinko ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai, nė kiek ne mažiau susidomėję ir besižavintys išskirtiniu Rožės charakteriu bei pasiekimais. Vaikai netgi laukė Rožės su pačių padarytais plakatais, kuriuose skambėjo tokios frazės kaip „Rožė pati geriausia“ bei „Rožė nugalės“. Vaikams ir jų tėveliams Rožė (lietuviškai!) su močiute trumpai papasakojo apie savo šeimos istoriją, lietuviškas šaknis, karjeros pradžią bei meilę braziliškam džiudžitsu. Nors močiutė ir sako negalinti žiūrėti Rožės kovų, pasididžiavimo ir meilės anūkei jos žodžiuose netrūksta. Į tėvelių klausimus atsakydama Rožė pasidalino mintimis ir ko reikia norint tapti profesionalia sportininke bei UFC čempione – pasak Rožės, svarbiausia aiškiai žinoti savo tikslus ir jų siekti, taip pat būti aiškiai žinoti priežastis, kodėl tų tikslų nori siekti. Vaikams išsilaksčius į klases pamokoms, Rožė su močiute ir broliu liko su tėveliais ir iki pat popietės bendravo su Kolorado lietuviais.
Prakalbus apie mėgstamus lietuviškus patiekalus, Rožė gyrė lietuviškuosius cepelinus ir balandėlius, o didžiausias pagyras skyrė visagalei sriubai – pasak jos, nėra skanesnio maisto kaip gerai paruošta sriuba. Sutapimas ar ne, tačiau tą patį vakarą Kolorado lituanistinės mokyklos bendruomenė rinkosi į cepelinų vakarą, tad, žinoma, pakvietė ir Rožę. Visi kartu lipdė, o paskui ir valgė tradicinius lietuviškus kukulius.
Nuostabu matyti, kokios svarbios Rožei ir jos broliui yra jų lietuviškos šaknys, kaip abu stengiasi nepamiršti lietuvių kalbos ir kokią reikšmę teikia šeimos vertybėms. Matant tokią lietuvių kilmės pasaulinio lygio kovos menų žvaigždę, kuri taip tvirtai kojomis stovi ant žemės, nuoširdžiai ir šiltai bendrauja su bendrataučiais bei mielai su jais praleidžia visą dieną, lietuvio širdis negali nesidžiaugti ir nesididžiuoti.
Straipsnio autorė
Kolorado lituanistinės mokyklos mokytoja
Kornelija Viečaitė
Comments
Post a Comment