Lino šventė Kolorado lietuvių šeimoms

JAV lietuvių šeimos susipažino su derliaus nuėmimo ir linų apdorojimo tradicijomis Kolorado lituanistinės mokyklos surengtoje edukacinėje šventėje „Aš pasėjau žalią liną“. Lietuva – lino valstybė. Ji šimtmečius augina ir puoselėja šiuos augalus dėl lininių siūlų, tvirtų audinių, o šiais laikais - daugiausiai dėl linų sėmenų, turinčių daug maistingų ir gydomųjų savybių.

Spalio paskutinį šeštadienį lininiais, tautiniais, šviesiais rūbais pasipuošusios šeimos dalyvavo koncerte, kūrybinėse lino dirbtuvėse, kulinarinio paveldo pristatyme. Skambėjo 4-15 m. vaikų atliekamos dainos ir eilėraščiai apie liną, rudenėlį, žemę, kuri mus maitina. Mokiniai kartu su savo mokytojomis, tėveliais šoko, žaidė lietuvių liaudies žaidimus „Siūlai, siūlai susivykit“, „Auskit, sesės, abrūsus“ ir kitus. O lietuvių liaudies daina „Aš pasėjau žalią liną“ įsimins kiekvienam dar ilgam.

Vaikų pasirodymus lydėjo pasakojimai apie lino apdorojimo darbus. Sužinojome, kad spalis – lino mėnuo ir kas tie spaliai. Kur Lietuvoje galima pamatyti mėlynuojant linų pasėlius. Kodėl lietuvių tikėjimuose linas – šventas augalas. Vaikai ir jų šeimos išgirdo patarlių, susipažino su lino keliu žiūrėdami filmą ir tyrinėdami iš Kolorado lietuvių bendruomenės surinktas dekoracijas. O jų ieškoti buvo verta. Vaikai pamatė verpimo ratelį, linines staltieses, rankdarbius, lėles su tautiniais rūbais, išaustą Lietuvos himną, tikro lino džiovintas šakeles. Tėveliai sukonstravo net spragilus, kuriais anksčiau lietuviai kuldavo javus. Visi galėjo pavartyti etninės kultūros, eilėraščių knygas, lankstinukus apie lino tradicijas. Ir dar, kadangi rudenį Lietuvoje ir daugelyje šalių nuimamas derlius, vaikai į šventę atnešė įspūdingo grožio dekoruotas daržoves.

Kiekvienas buvo kviečiamas atsinešti namuose pagamintą patiekalą iš linų sėmenų ir pasidalinti su šventės dalyviais jo receptu. Kulinarinio paveldo ekspertais tapo mamos, močiutės ir vaikai. Daugeliui patiekalų autorių tai buvo pirma patirtis, kai patiekalo pagrindinis ingredientas – linų sėmenys. Patiekalų būta įvairiausių – pradedant juoda duona, pasirodo, raugo duonai galima net ir JAV surasti. Traškučiai su sūriu, pyragai iš uogų, vaisių, įvairių sėklų, tarp kurių puikuojasi linų sėmenys. Vienintelis gėrimas - linų sėmenų kisielius ir daug kitų gardžių, sočių, rudeniu kvepiančių skanėstų.

Vaikai dalyvavo kūrybinėse lino dirbtuvėse, kur iš arčiau buvo galima pačiupinėti lino siūlus ir audinius. Daug širdies dalyviai įdėjo dekoruodami maišelius spalvingomis aplikacijomis iš lino ir iš lininių siūlų formuodami lėlytes-angeliukus. Visi šie darbeliai su mokinukų vardais keliaus į Kalėdinio renginio parodą.

Didelės pagalbos sulaukėme iš mokytojų ir tėvelių. Ir visa tai – tik dėl mūsų pačių vaikų ir Kolorado lietuvių šeimų, kad didžiuotumės Lietuva, šalimi, iš kurios esame kilę.

Rudenėlio šventė lino tema buvo pirmoji projekto „Keturios etnografinės dienos Kolorade“ diena. Projektą palaiko ir remia LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kituose susitikimuose planuojamos žvakių gamybos ir karpinių dirbtuvės bei kūrybiniai užsiėmimai Advento ir Kalėdų tema. Visas keturias etnografines dienas vainikuos etnografinių Kalėdų šventė. Į visus renginius kviečiamos visos Kolorado lietuvių bendruomenės šeimos.

Straipsnio autorė:

Kolorado LM mokytoja Aura Juškevičienė