Tokios tokelės (104) Prezidento viešnagės atgarsiai.

Ar vertas buvo išsišokimas Marquette Park parapijos bažnyčioje? 

Pirmiausiai, prasilenkiama su garbės etikete. Bažnyčia yra maldos namai, priklausantys Nukryžiuotajam, arba tiksliau, jo įgaliotiniui, dabartiniam šių maldos namų šeimininkui, kun. Jauniui Kelpšui. Asmuo atvykstantis į bet kieno namus, kaipo svečias, privalo atitinkamai ir elgtis. Tik barbarai elgiasi priešingai, kaip kiaulės. Tokių netrūksta ir mūsų lietuviškoje bendruomenėje. Bažnyčioje, kalbant prezidentui, viena moterėlė, sugalvojo save kiauliškai pasigarsinti, demonstruodama prieš prezidentą nukreiptą plakatą su užrašu: „Nausėda yra homofobas“. Aišku, įsikišus apsauginiams, ji nesavanoriškai privalėjo apleisti patalpas. Nekaltinkime tą moteriškę, kad jos stogelis pavažiavęs. Normalus asmuo taip nesielgtų. Sutinku, moteris turi teisę piketuoti. Tą ji galėjo atlikti lauke prie durų ir niekas jos nebūtų trukdęs. Dabar, ta begėdė moteris davė šmeižtui medžiagos, šališkam žurnalistui iš Lietuvos, kuris praneša, jog lietuvių bendruomenė nusistačiusi prieš prezidentą. Viena protestuojanti moteris neatstovauja visą bendruomenę, kaip ir viena kregždė dar ne pavasaris. Toks, vienas šaukštas deguto, sugadina visą statinę medaus. Ar ta moteris supranta ką ji pridarė? Nemanau. 

Dabartiniu metu turime dvi pastebimas žurnalistų rūšis. Pirmoji, tai „garsūs“ žurnalistai, kurie sugeba spjaut į tiesą, garbint melą, būt šunim o ne žmogum, ir tik rašyti savo veidmainišką nuomonę. Gal ir pagal užsakymą. Šių žurnalistų žinios mielai skaitomos tam tikrų pakraipų žmonių, sakyčiau fanatikų. Tai bulvarinės spaudos atstovai. 

Antra rūšis žurnalistų, kurie rašo neiškraipytą tiesą yra ne mažiau skaitomi, bet labiausiai bei įvairiausiai užgauliojami ir nekenčiami. Bet jie skelbia tiesą. Jie garbingi, saugodami garbingą žurnalisto vardą ir profesiją.

Prezidentas, Čikagoje ir jos apylinkėse visur buvo mandagiai ir pagarbiai priimtas. Tai buvo garbingas svečias iš tėvynės Lietuvos. Tai ne kasdieninis įvykis. Kiekvienas turime teisę į savo nuomonę ir apie prezidentą. Tai dar nereiškia, jeigu mūsų nuomonė nesutinka su prezidento, jis neprivalo būti gerbiamas. Gerbkime nors jo titulą, jeigu pats asmuo mums ir nepatinka. Kiekvienas asmuo privalo būti gerbiamas, nežiūrint į jo įsitikinimus. Toks privalumas privalomas kiekvienam lietuviui. Juk esame išlikusi kultūringa tauta, atsikračiusi rusiško barbarizmo. Juk mes lietuviai! Manau ir tikiu, jog mums lietuviams būtų gėda būti ne lietuviais.

2021-9-30