Dažnai prašmatnus drabužis pranoksta protą

Sentencijos

Smagu būtų, kad gyvenimas turėtų juodraštį...

Dažnai prašmatnus drabužis pranoksta protą.

Pavargusioms kojoms ir šiaudagalys didžiulė kliūtis.

Apsirėdė patrioto mundurą, o mintys sukosi apie dar šiltesnę kėdę...

Kai gyvename tarp teisingų žmonių, inventorizacijos aktai tik formalumas.

Gyvenimo žnyplės negailestingos. Jų randų negali pakeisti net kvalifikuoti specialistai.

Kartais papuošalų dėžutėje surandame unikalių dalykų. Tai dar vienas faktas, kad mūsų atmintis šlubuoja...

Būna, kad ir maža kibirkštėlė sukelia šeimyninį konfliktą, o ką jau kalbėti apie liepsnojantį laužą...

Cukrus saldus. Miegas irgi saldus, kuris iš jų saldesnis?

Ar su kauke galima paslėpti mūsų dviveidiškumą?

Slegia bloga nuotaika. Palaima žiūrėti į dangų, grožėtis cukriniais debesimis. 

Žarijos... Jų biografijos gali būti teigiamos ir neigiamos...

Kartais ir stabilūs gyvenimo dėsniai pakeičia kryptį...

Didmiesčio manieros sudavė skaudų smūgį provincijos etiketui...

Suvaldyti pavydą pritrūko jėgų. Jo nervus ištampė kitų sėkmės istorijos.

Gydyti sielas gali ne kiekvienas, o jas įžeisti, trypti, menkinti gali šimtai...

Abėcėlė. Ar ji supranta kokius daro stebuklus?

Net ir optimizmas kartais verkia. Dar ir kaip...

Mylėjo įstatymus, o meilę žmogui užmiršo...

Jis norėjo išrėžti nuoširdžią kalbą, bet eilinį kartą pasekė stebuklinę pasaką...

Atrodo, kad sutartinę traukia visi kartu, bet vis tiek atsiranda ir maištaujančių...

Gerai, kad jo kailį išpėrė vanta. Sujudino kraujotaką, bet geresnis nuo to jis taip ir netapo...

Net ir pats stipriausias dramblys gali išsigąsti musės...

Ir kokių tik nebūna žvilgsnių. Gyvenimo šarvai atlaiko visus...

Kartais geriau suodini drabužiai, bet sąžinė švari.

Taip godžiai svečias gėrė arbatą, bet dar labiau norėjo paatvirauti...

Aistringoji diena puolė vakarui į glėbį, o šis uždegė gatvės žibintą...

Karantinas myli namisėdas. O kur dėtis aktyviesiems?

Kartais ir progresas pavargsta nuo nuolatinio skubėjimo... O mes dejuojame, kad pavargome.

Lakavo namų grindis, bet labiausiai reikėjo pasirūpinti sąmoningumo dekoravimu...

Reda Kiselytė,

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė