Gyvenimas ir pasiekimai užatlantėje - dalį savęs, paskyręs Lietuvai



Minime gerbiamo prof. emerito dr. Rimo Vaičaičio garbingo 80 metų jubiliejų.


Išeivijoje Lietuvių Bendruomenė yra pastogė lietuviams su gražia vizija - puoselėti lietuvybę ir ją perduoti kartų kartoms. JAV Lietuvių Bendruomenė gali didžiuotis turėdama tokią riškią asmenybę, ypatingai nusipelniusį visuomenei Amerikoje bei pasaulyje garsinantis Lietuvą – gerbiamą prof. dr. RIMĄ VAIČAITĮ, šį mėnesį minintį garbingą 80 metų jubiliejų.

Ypač jaudinanti asmenybė – nusipelnęs mokslininkas, atsidavęs savo studentams ir doktorantams pedagogas, reiklus sau ir kitiems, įžvalgus, dalykiškas ir preciziškai tvarkingas tiek administraciniame darbe, tiek moksliniuose tyrimuose, inteligentiškas, sugebėjęs žmoguje įžiūrėti charakterį savo sudėtingais gyvenimo vingiais, kuris tėvynėje Lietuvoje tik įleidęs šaknis, visą gyvenimą kūrė ir nugyveno Amerikoje, bet liko tikru patriotu lietuviu, dalį savęs paskyręs Lietuvai, rašantis lietuviškai eilėraščius ir net kalbantis puikiu suvalkietišku dialektu – tai Rimo Vaičaičio vizitinė kortelė.

Prof. dr. RIMAS VAIČAITIS gim. 1941 m. balandžio 30 d. Šakiuose, Lietuvoje. Kolumbijos universiteto profesorius emeritas (1990-2008) Niujorke. JAV; Korporacijos “Lucius Pitkin” vyriausias inžinierius Niujorke;  NASA aeronautikos mokslų inžinierius (1976 ir 1984). Virdžinija. JAV. 1972 m. – Princetono Universiteto vizituojantis mokslininkas. JAV. 1973-2010 m. -  Gugenhaimo lėktuvų struktūrų instituto direktorius Kolumbijos universitete. 

Nuo 1993 m. Kauno Technologijos Universiteto garbės daktaras (Honoris Causa). Nuo 1994 m. – Lietuvos mokslų akademijos, pirmasis lietuvis mokslininkas išeivijoje, tikrasis narys. Vytauto Didžiojo Universiteto (1990-1996) ir Kauno Technologijos Universiteto (1992-1995) senatų narys. Asmeninėmis lėšomis ir pagalba padėjęs atkuriant Vytauto Didžiojo Universitetą.

KTU mokslininkų komiteto narys vertinant mokslinius ir techninius straipsnius (2009-2015). Mokslininkas, kiekvienais metais vykdamas skaityti paskaitas, aplankantis ir gimtųjų Šakių biblioteką, kurioje pristato savo naujus eilėraščius ir išleidžiamas poezijos knygeles, susitinka su visuomene. 

Kelionė iš Lietuvos šaltojo karo su Sovietų sąjunga metu

Baigiantis karui R.Vaičaičio tėvas Kostas, vežiojęs sunkvežimiu krovinius, buvo nublokštas už fronto linijos.  Iš Vokietijos pabėgėlių stovyklos bandė grįžti į šeimą, bet atsidūrė Amerikoje. Geležinės uždangos metu, niekas nežinojo ar jis gyvas. Tuo metu, nuo nesibaigiančių darbų, mirė mama. Zanavykijos krašto vaikas vos aštuonerių, tapo pusiau našlaičiu. Brolį su sese  priglaudė giminaičiai. Rimas iš gailesčio priglaudžiamas Žygėnų kaime (Šakiai) svetimų žmonių Neverauskų, čia pradėjo lankyti pradžios mokyklą. Baigus du skyrius, patenka į mamos brolio šeimą prie Sintautų. Vėliau paima tėvo sesuo Matuzienė, gyvenanti šalia Žygėnų esančiame Kregždančių kaime. 1956m. pradžios mokslus užbaigia Valenčiūnų septynmetėje mokykloje. Giminaičiams nusprendus, jog sunkiais pokario metais tokio mokslo ir pakaks, metus nesimoko. 

Rimui labai patiko muzika. Džiaugsmas buvo, kai iš tėvo siuntiniu dovanų gavo akordeoną. Išmoko groti ir net tapo patraukliu muzikantu vestuvėse bei renginiuose. Taigi, gimtinėje suvalkietis paauglys Rimas tampa “įžimybe”. Tačiau jam pasiseka patekti į Kidulių vidurinę mokyklą, apsigyvena bendrabutyje ir baigia pagrindinius mokslus (1957-1960). Vargo pakako kaip ir visiems pokario vaikams. 


Likimo nublokštas į JAV 

Po penkiolikos sunkių metų (1960 m. N.Chruščiovo valdymo laikotarpiu JAV ir SSRS buvo sudarę sutartį, leidžiančią išskirtoms šeimoms susijungti) pagaliau devyniolikametį Rimą su jaunesne sese Virginija, tėvas galėjo pasikviesti į Čikagą. Nors tėvas buvo vedęs, bet vaikais rūpinosi ir buvo apsupti meile. Tėvų skatinamas, Rimas ėmėsi rimtai mokytis anglų kalbos. Daug valandų praleisdavo prie knygų, tačiau hobis buvo ir sportas bei kalnų slidinėjimas. Apsisprendus, kad nori būti lakūnu, paaiškėjo, jog tai beveik neįmanoma, bet jį domino viskas, kas susiję su skraidymais ir kosmosu, tad pasirinko aeronautikos inžineriją. Prasideda studijos Ilinojaus Universitete Urbanoje, čia jis išrenkamas labiausiai pasižymėjusiu jaunu absolventu aeronautikoje. 

1967 metais baigia bakalaurą, po metų - magistrą ir apsigina daktaro disertaciją iš aeronautikos inžinerijos (1970 m.) įgydamas mokslų daktaro laipsnį. Svarbiausia tai, kad buvo pirmasis studentas, lietuvis migrantas, apginęs disertaciją! O Ilinojaus Universitete aplamai tai buvo pirmoji disertacija! Tokią šlovę pasaulyje garsiai mokslo šventovei pelnė likimo pakylėtas varganas Lietuvos vaikas! 

Savo mokslinę ir pedagoninę veiklą pradėjęs Ilinojaus Universitete aeronautikos inžinerijos katedroje, jaunas mokslininkas sutinka būsimą žmoną Auksę Paplėnaitę. Santuokoje užaugina dvi dukras, kurios įgijusios pedagogikos magistrus, kalbančios lietuviškai ir dirbančios mokytojomis, tėvams padovanojo trys anūkus.


Stulbinanti darbinė patirtis

Baigus studijas kviečiamas dirbti pramonėje, tačiau nepaisant tuo metu didesnio atlygio pramonėje, jis siekė įsitvirtinti mokslo srityje. Prof. dr. R. Vaičaičiui 1970 m. pavyko laimėti konkursą ir gauti darbą Kolumbijos Universitete (Columbia University), Niujorke. Juk tai vienas pasaulio geriausių (dešimtuke) privačių universitetų. 

Dirbant NASA, vienas iš projektų yra patentuotas. Kuriant erdvėlaivį “Shuttle” mokslininkas dalyvavo triukšmo ir virpesių tyrimuose, kurie pagerino termines izoliacijos savybes. Sprendė problemas susijusias su vibracijomis, pasireiškiančiomis kosminės stoties viduje. Daug darbo įdėta ir atiduota jėgų naujų tipų propelerių (šešiasparnių) lėktuvų kūrimo projekte. Dirbo kūriant supergreitus lėktuvus, kurie galėtų pasiekti 20 kartų didesnį už garso greitį. Tokiu greičiu skrendant iš Vilniaus į Niujorką, nuskristi galima per 20 min., o į Tokiją nereiktų nė valandos. 

Prof. R.Vaičaitis dirbo tirdamas tiltų svyravimų dinamiką - prie lankomiausio JAV objekto,  67m. aukščio San Francisko “Aukso vartų” (The Golden Gate Bridge). Tai į šonus, aukštyn-žemyn ir veikiant sukimo jėgai trijų fazių vienu metu svyravimai bei jų sukelti virpesiai (ilgiausi tiltai yra Japonijoje, kurių svyravimų poslinkis 4-5metrai!). 

Dirbo ir prie dangoraižių virpesių (stipriam vėjui pučiant 30-40cm pastato pakrypimas), kai kyla turbulentiniai vėjo sūkuriai. Taip pat dirbo prie dangoraižių problemos – langai ir apdangos, kad jie neiškristų (pasaulio prekybos centro World Trade Centre „dvyniai“ dėl kylančių virpesių ir svyravimų; Po įvykdytos teroristinės atakos, dabar atstatyti vieni aukščiausių pastatų pasaulyje. 

1992 m. dirbo Wright-Petterson aviacijos aeronautikos laboratorijoje Deitone (JAV). 


Lietuvių bendruomenė – neatsiejama Lietuvos dalis

Prof. dr. Rimas Vaičaitis aktyviai dalyvauja išeivijos lietuviškoje veikloje: 1979-1982m. Maironio lituanistinėje mokykloje tėvų komiteto pirmininkas, Niujorke; 1979-1982 m. JAV LB Niujorko apylinkės komiteto narys; 1993-1996 m. renkamas JAV LB XV Tarybos nariu; Nuo 1994-2009 m. Niujorko atletų klubo komiteto narys ir vyrų tinklinio treneris; 2016 m. JAV LB Krašto Valdybos vicepirmininkas specialiems projektams ir mokslo reikalams; Tautos Fondo Niujorke direktorių tarybos narys ir lėšų skirstymo komiteto pirmininkas (1990-1993); Lietuvių kredito kooperatyvo “KASA” prezidentas (1987-1991) Niujorke; Organizavo bei administravo pats pakviesdamas KTU “Nemuno” šokių ansamblio gastroles į Niujorką (1987-1991). Aktyviai reiškėsi sporte - sportinio ėjimo kvalifikacijoje, kaip Lietuvos pilietis, laimėjo Amerikos rekordą su kelialapiu į Tokijo olimpiadą (1994), tačiau negalėjo Ameriką reprezentuoti, nes neturėjo pilietybės. 

Vadovėlio “Konstrukcijų virpesiai” (skirto inžinerinių studijų krypčių studentams ir statybininkams bei tiems, kurie susiduria su įvairių kitokių mechanizmų virpesiais) išleisto 2014 metais Lietuvoje bendraautorius.  

Vaičaitis! …pavardė kiekvienam asocijuojasi su Lietuvos dainiaus Prano Vaičaičio, eiliavusio meilę Tėvynei. Taip, tai ta pati giminė, gal todėl ir profesorius rašo eilėraščius lietuvių kalboje. O kadangi mokslininko šaknys Lietuvoje ir visada jam rūpėjo jos ateitis, mokslo ir universitetų kestėjimas bei ekonominės gerovės kilimas, dar 1976 m. mokslininkas Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto buvo pakviestas į Tėvynę kur pradėjo skaityti (neatlygintinai) paskaitas KTU ir tuomečiame Vilniaus inžinerinės statybos institute (VGTU). Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, profesorius lankosi KTU beveik kas met - skaito paskaitas, veda seminarus, dalyvauja pasitarimuose (asmeninėmis lėšomis). Mokslininkas benrauja su Lietuvos žemės ūkio universitetu, Inžinerijos fakultetu ir Mechanikos katedra.  Ne tik bendradarbiauja su Lietuvos pedagogais ir mokslininkais, skaito paskaitas, bet siunčia techninės medžiagos, straipsnius, vadovėlius universitetų bibliotekoms. 1989 m. pirmą kartą pokario Lietuvoje buvo sudaryta galimybė 140-čiai architektų, mokslininų, muzikų, medikų, menininkų dalyvauti šeštajame "Mokslo ir Kūrybos Simpoziume", Čikagoje, jo pirmininku buvo prof. dr. R.Vaičaitis. Dėl lietuvių dalyvavimo ir atvykimo į JAV vėl gi, pasirūpino pats profesorius (padengdamas dalines išlaidas) ir dr.St.Bačkaičio pagalba. Anuomet delegacija galėjo atskristi tik iki Niujorko, profesorius organizavo skrydžius, autobusus, traukinius bei privačius automobilius pervežimui iki Čikagos ir apgyvendinimą. 

1990 m. jis įsteigė stipendijų fondą Lietuvos studentams (Pasaulio Lietuvių Bendruomenės fondas). 1993 m. asmeninėmis lėšomis įsteigė dvi stipendijas KTU mechaniką studijuojantiems doktorantūrą studentams. Sudarė galimybę jauniems Lietuvos mokslininkams stažuotis Kolumbijos universitete Niujorke.  Jo iniciatyva surinktos lėšos, įsteigti paaukojusių asmenų vardines stipendijas  jauniems Lietuvos muzikantams, menininkams bei kitiems asmenims skatinant juos pasilikti Lietuvoje. Kaip pranešėjas dalyvavo klausytojus supažindinti su naujomis inžinerijos temomis ir įžvalgomis, mokslo ir kūrybos simpoziume Kaune. 

2007 m. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija už mokslo laimėjimus fizinių, biomedicines ir tiksliųjų mokslų srityje paskyrė mokslo premiją, įsteigtą žymiems užsienio mokslininkams. Šią premiją mokslininkas R.Vaičaitis paaukojo V.Stulginskio universitetui kompiuterinei ir laboratorinei įrangai įsigyti. 

Mokslininkas rašo eilėraščius lietuvių kalboje, Lietuvoje išspausdintos poezijos knygos: “Kryžkelė”(2016), “Toliai”(2018), “Atspindžiai(2019), “Sugrįžimai”(2021) – gimtuosiuose Šakiuose jau išspausdinta mokslininko 80-čio jubiliejuj.

Mokslinė veikla ir pasiekimai

Profesoriaus emerito Dr. R. Vaičaičio rašytinis palikimas, publikacijos apima daugiau kaip 200 paskelbtų mokslinių darbų įvairių mokslo sričių temomis iš: struktūrinės dinamikos; tiesinių ir netiesinių virpesių; atsitiktinių procesų dinamikos; vėjo inžinerijos, dangoraižių ir kabančių tiltų virpesių; triukšmo perdavimo ir kontrolės lėktuvuose, kosmoso stotyse; terminių izoliacijų virpesių supergreituose lėktuvuose, aktyvaus virpesių slopinimo tema. Jis yra įvairių JAV nacionalinių laboratorijų, aviacijos, jūrų laivyno, NASA ir per šešiasdešimt įvairių inžinerijos firmų JAV ir Kanadoje konsultantas. Dėstė paskaitas ne tik JAV, bet ir Kanados, Japonijos, Europos universitetuose bei mokslo istaigose, inžinerijos firmose. Kolumbijos Universitete, Niujorke, kaip nusipelnęs profesorius ir pedagoginio meno meistras, pagerbtas ir įrašytas bronzinėje lentoje “Great Teachers”.

Jis yra įvairių mokslo asociacijų JAV komitetų narys; mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys; asociacijų “Sigma Xi”, “Sigma Gamma Tau”, “Xi Epsilon”, “Who’s Who in America”, “Who’s Who in the World”, “Who’s Who in Technology”, “American Men and Women of Science” narys.

Amerikos televizijos CBS ir CNN vakaro žiniose kaip ekspertas komentatorius dėl kosminės šaudyklės “Space shuttle” galimybių analizės, sėkmingai grįžti iš kosmoso į žemę, kuomet terminė izoliacija buvo apgadinta ir susidarė techninės nusileidimo problemos.


Nesuklysiu pasakiusi, jog daugelis šiandien pažįstame prof.dr.Rimą Vaičaitį, kaip sąžiningą, aukštų rezultatų moksle, savo srityje, visuomeninėje veikloje, pasiekusį žmogų. JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto Valdyba 2015 m. vasario 21d. profesorių apdovanojo “Žalgirio medaliu” už nuoširdų visuomeninį darbą bei paramą mokslo srityje. 2016 m. JAV Lietuvių Bendruomenė teikė projektui “Yra šalis…” Lietuvoje - kūriančių ir dirbančių garbingų asmenybių, Lietuvai nusipelniusių, inžinierių kategorijoje. Tai projektas, kuriame Lietuvos Valstybės 100-jo jubiliejaus (2018m.) proga buvo pristatyti elitas ir tikroji Lietuva.


Toli, ten, ji - gimtinė, bet taip arti – visada širdyje ir prisiminimuose. Prof. dr. Rimas Vaičaitis važiuoja ir veža Lietuvos studentams ne tik svetur atkakliai besimokant įgytas žinias, bet jau savo paties sukurtą, aukštai įvertintą mokslinę kraitį, kad perduotų ją Lietuvai! Dėl pasaulinės viruso pandemijos įvyko pertrauka, o šiuo metu - rūpinasi sunkiai sergančia savo sutuoktine, vildamasis, kad iki vasaros dar aplankys Lietuvą.

Kaip pats savo viename iš eilėraščių sako:

“… sugrįžk – tėvynė tavęs laukia,

Kur žalioje vaikystėje lakstei…”

(“Sugrįžk”, 2012 m.).                                                                 IRENA VALYS,  

PLB XIV-XV Seimo narė; JAV LB XX -XXI Tarybos narė; 

JAV LB Rytinės Connecticut apylinkės pirmininkė

JAV lietuviško radijo "Tėvynės Garsai" darbuotoja





Comments

popular

Lemont atidaromas nuotykių parkas – didžiausias Šiaurės Amerikoje

Nedas Okuličas: „ Šeimoje mes dažnai diskutuojame apie viską...“

Nuo liepos Illinois įsigalios įstatymas „Teisė dirbti“