Tokios tokelės (82) Politika



Amerikiečiai laukia, o prezidentas delsia su pranešimu apie padėtį Sąjungoje (State of the Union), kur prezidentas nurodo valstybės kryptį bei ateinančius užmojus. Gal delsimą galime išaiškinti, kad prezidentui sunku išlikti susikaupusiam laike pranešimo? Jau ne kartą pastebėta, jog jis pasimeta kalbos turinyje, klausdamas savęs „kur aš esu“ (where am I)? Tą posakį „where am I“ galima suprasti įvairiai. Tai nereiškia, kaip kad bandoma įtikinti amerikiečius, kad jis užmiršta kur esąs. Tai didžiausia netiesa. Tai paprastas kalboje pasimetimo posakis. Kitaip tariant, kalbasi su savimi. Kalbant su savimi, tobulumo viršūnė pasiekiama kai kalbamasi su savimi telefonu. Žinome iš pasakojimų apie psichuškos įnamių pokalbius su įvairiais aukštais valstybių pareigūnais, bet dar nei vienas iš jų nepasiekė tokio tobulumo, kad kalbėtų pats su savimi telefonu. Neturiu duomenų ar prezidentas taip elgiasi, nes tai griežčiausia valstybinė paslaptis. Kiti kalbėtojai pasimetę patyli kol suranda kalbos tekste pamestą vietą. Komentuojant, arba diskutuojant reikia rimtai pagalvoti apie susidariusią padėtį ir tik tuomet viešai skelbti nuomonę arba vertimą. O pranešimo apie „State of the Union“ mes laukiame.


Prezidento kalba, apie Covid19 nepadarė jokio įspūdžio. Patvirtino tiktai pažadus ir pakartojo žinomus faktus. Kalbėjo jis ne iš savo užrašų, bet naudojosi „telepromter“ patarnavimu. Tai yra, jis skaitė prožektoriumi perduodamus žodžius bei sakinius, visą laiką žiūrėdamas į vieną tašką. Ai ta technika, nesuteikianti jokio įdomumo.


Demokratijos žlugimas? Šiandieną niekinančiai kalbama jog „White lives don‘t matter“, užtat garbinami „Black lives matter“ ir ANTIFA su jų teroristinėmis bei kairiosiomis pažiūromis. 


Demokratų žlugimas? Demokratai aukštuose valstijų valdžios postuose visiškai „ištvirko“. Asmenys tapę gubernatoriais jaučiasi lyg kokie diktatoriai, rodantys valdžios kumštį lyg savame dvare. Nesklandumai vyksta California, Arizona, Michigan ir garsiausiai, dabar New York valstijoje, kurioje oficialiai prasidėjo gubernatoriaus atstatydinimo procesas. Šie, kaltinami asmenys, žino nekaltumo prezumpciją, kuri ne visiems vienodai taikoma net ir jų pačių valdomose valstijose. Taip jie sugeba teršti demokratijos principus. Pagal juos, tai „nežiūrėk ką darau, bet klausyk ką sakau“. „Šunsnukiai“. Antiamerikietiška „ištvirkimo“ stadija reiškiasi ir Baltuosiuose Rūmuose. 


JAV Kongresas, dominuojamas demokratų partijos bando prastumti naujas balsavimo taisykles, kurios leistų be jokių įrodymų apie pilietybę bei teisę balsuoti, registruotis ir balsuoti. Leisti federaliniai valdžiai kontroliuoti rinkimus, kas prieštarauja JAV Konstitucijai, kuri balsavimo taisykles suteikia valstijoms. Reiškia, ateityje nebereikės skaičiuoti balsus, nes valdžioje esantys nuspręs balsavimo rezultatus. Išeina, jog net balsuoti nebereikės. Nukopijuota komunistinė tradicija, nes ir Stalinas yra pasakęs, jog nesvarbu kas kaip balsuoja, svarbu kas balsus skaičiuoja. Teisingai, nelegalai plūstantys į JAV skelbia: „Šiandien žygiuojam, rytoj balsuojam“. 


Turime prezidentą, bet neturime prezidento. Prezidentas lyg tai migloje dar egzistuoja. Gal irgi mintyse klaidžioja kaip Don Kichotas: „This is my quest, to follow that star, no matter how hopless, no matter how far“. Nepastebima net jo žmona, kuri troško būti vadinama daktare. Gal kinai turėtų geresnį ir tikslesnį atsakymą?


Amerikos didžioji spauda apie prezidentą Biden‘ą nieko gero nėra paskelbusi. Apako, nemato, priekabių neieško? Ta didžioji spauda praradus prezidentą Trump‘ą, pati prapuolė iš eterio. Dabar vyrauja mažesnės reikšmės žinios Biden‘ui neduodančios gero žodžio. Prezidentūroje pastebima, kad viceprezidentė niekur neapleidžia savo viršininką, velkasi lyg šešėlis paskui jį, tikriausiai visur jam patardama, pagal savo skonį. Patvirtinimui šio sakinio, skaitykime ir išklausykime buvusio AR pirmininko Newt Gingrich samprotavimą, jog prezidentą Biden‘ą valdo trys asmenys, t.y. Chuck Schumer, Nancy Pelosi ir viceprezidentė Kamala Harris. Aiškiai pastebima, jog Nancy Pelosi yra visų bosų bosienė. Ji, labai pastebimai, apvyniojusi aplink pirštą laiko Senatorių Chuck Schuman. Manau, jog neužginčijamai būtų galima sakyti, jog ji, įvairiomis machinacijomis, siekia prezidentės posto. Pirmas jos išsidavimas buvo, kai ji paprašė Pentagono atimti iš prezidento Trump‘o branduolinių ginklų kodus, ir jų kontrolę perduoti kam? Aišku, jog tiktai jai, nes ji niekuomet, išskyrus save, nesirūpina kitais. Ji daug kalbėjo apie Trump‘o pavojų amerikiečiams, kurie jai mažiausiai rūpi. Ateitis parodys kaip ilgai toji „troica“, o gal „three  stooges“, veiks. Žinodami, jog prezidento Biden‘o atmintis šlubuoja, galima tikėti, kad Pelosi ir Harris ateityje surems ietis.


Spaudos puslapiuose tenka skaityti apie šalies Aukščiausio Teismo neigiamą veiklą. Labiausiai AT kaltinamas nepriėmimu bylų kaltinant kai kurias valstijas rinkimų taisyklių pažeidimais ir balsų vogimu. Apie tai aiškiai pasisako AT teisėjas Clarence Thomas tvirtindamas, jog rinkėjų atžvilgiu AT neatliko savo pareigų. Ačiū tam AT teisėjui. Atrodo, jog AT nesuinteresuotas gerbti JAV Konstituciją. Dabar vis daugėja valstijų skaičius narpliojančių rinkimų pažeidimus. Tiesa išlieka viena, kad prezidentas Biden‘as į Baltuosius Rūmus pateko neteisėtai, vogtais balsais. Garbingas kandidatas būtų mandagiai atsisakęs ir nepriėmęs tokių suklastotų rinkimų rezultatų.


Mano buvęs mylimas Čikagos miestas, kaip sniego kamuolys, ritasi didėjant nusikaltimams į pakalnę kol pasieks dar neaiškų dugną. Pati/pats merė/meras, neaiškios pakrypos gerbianti ar gerbiantis vaivorykštės spalvų „vėliavą“, suvaldyti miesto didėjantį kriminalą nesugeba, nors  daug kalbama. Geresni rezultatai būtų daugiau dirbant, bet mažiau kalbant. Pasirinktas, iš Texas, policijos viršininkas net ir TV žiniose yra svetimas, iki šiol nieko nenuveikęs.   Dažnai TV tenka matyti Čikagos merę/merą, kuri tikriausiai net nežino kas yra sijonas ar suknelė, bet užtat turi žmoną. Tai tikras šlykštumas. Ko gero galima tikėtis iš tokios valdžios į kurią žiūrima su panieka. Atsikvošėkime. Yra šalis, kur nuo neatmenamų laikų sijono su sijonu santuoka įteisinta. Aišku, vienas sijonas būna vyro, kitas moters. Ta šalis vadinasi Škotija. Ten, dažnai, tėvas išleisdamas dukrą į vakarėlį įspėjančiai jai įsako: Dukrele, nelakstyk paskui kiekvieną sijoną.


Pasigendame Trump‘o. Gal 2024 metais jam bus lemta grįžti į Baltuosius Rūmus. Laukiame.


2021-3-18


Comments

popular

Lemont atidaromas nuotykių parkas – didžiausias Šiaurės Amerikoje

Nedas Okuličas: „ Šeimoje mes dažnai diskutuojame apie viską...“

Nuo liepos Illinois įsigalios įstatymas „Teisė dirbti“