Nuo abstrakčių „patepliojimų“ iki dailės mokyklos

October 02, 2020

Prie kiemo vartų stoviniavo vasara, ruduo rankose laikė dažų paletę, kompiuterio darbalaukyje dar ilgokai gulėjo parengtas interviu. Reikėjo, kad viskas susigulėtų... Aplink mane alsavo šviesios atminties, rašytojos, JAV visuomenės veikėjos Alės Rūtos ( Elenos Viktorijos Nakaitės – Arbačiauskienės / Arbienės) dovanoti leidiniai su autografais. Šiais metais paminėsime kraštietės rašytojos Alės Rūtos 105-ąsias gimimo metines. Glaudžios sąsajos... O aš kalbinau Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio 2019/2020 m. m. abiturientę Gretą Minkevičiūtę. Jai buvo skirta dailininkės, dizainerės Rasos Arbas – Chamberlain (Kalifornija) vardo premija. Ji skiriama už literatūros skaitymą, kuri pabrėžtų knygos kultūros ir skaitymo svarbą, istorijos, kultūros pažinimui, asmenybės ugdymui ir savišvietai. Su entuziazmu gerbiama Greta sutiko bendrauti. Su ja ir mano pašnekesys.

Trumpai papasakokite apie save.

Šiuo metu dalyvauju 8 mėnesių trukmės tarptautiniame savanorystės projekte Rumunijoje. Turiu galimybę keliauti po gražiausias Rumunijos vietas, su vietiniais ir tarptautiniais savanoriais organizuoti įvairias veiklas jaunimo centre. Naudoju šį laiką savęs pažinimui, profesiniam augimui ir naujų tarpkultūrinių patirčių ieškojimui.

Kada gimė Jūsų pirmasis piešinys?

Tiesą sakant, nepamenu. Tai turbūt buvo abstraktūs „patepliojimai“ kūdikystėje, o kiek vėliau, darželyje, visokių saulyčių ir debesėlių atkūrimas flomasteriais. Tačiau manau, kad daug didesnę įtaką susipažinimui su piešimu padarė mano vyresnysis brolis, kuris tuo metu lankė dailės mokyklą ir laisvalaikiu piešdavo įvairiausius dalykus, o po to leisdavo man juos nuspalvinti. Buvau sužavėta jo gebėjimais, bandydavau kopijuoti jo techniką. Po kelių metų mama ir mane užrašė į dailės mokyklą.

Kokį vaidmenį Jūsų gyvenime atlieka knygų skaitymas?

Mano gyvenime knygų vaidmuo visad keičiasi. Vieną mėnesį galiu perskaityti tris-keturias knygas, kitą – nei vieno puslapio. Labai priklauso ką veikiu, su kokiais žmonėmis bendrauju, kas užpildo mano interesų lauką. Daug dažniau skaitau ištraukas iš knygų, straipsnius internete arba klausausi audio knygų. Skaitymas dabar apima tiek daug skirtingų platformų, tampa vis labiau skaitmenizuotu, todėl iš esmės „skaitau“ beveik visada ir po truputį.

Pakalbėkime apie vertybes. Ar daug Jūsų aplinkoje sielos beraščių? O gal tokių nesutikote?

Gana gluminantis klausimas. Nesu tikra, ar suprantu, ką reiškia „sielos beraštis“. Ar tai žmogus, neturintis vertybių? Nesusikūręs stabilios vertybinės sistemos? Tokiu atveju galbūt pakeisčiau žodį „beraštis“ pasiklydusiu. Dvasiškai pasiklydusių žmonių yra visur – aš viena tokių, ir manau, kad vertybinio stabilumo, patvarumo ieškojimas yra procesas, skatinantis augimą ir prasmės jausmą. Taigi sielos „beraštiškumas“ žmoguje kaip tik yra erdvė dvasiniam potencialui. Asmeniškai, būna, kad nebesuprantu savų vertybių, būna, kad pykstu ant kitų dėl jų „vertybinio menkumo“ (kad ir ką tai reikštų), bet galiausiai tiesiog suvokiu, kad visa tai yra bazinės žmogiškos emocijos kaip skausmas, pavydas, pasididžiavimas ir nieko daugiau.

Miela Greta, kokį vaidmenį Tavo gyvenime vaidina dailė?

Man ne kiek dailė, bet menas apskritai yra geriausia gyvenimo instrukcija. Esu visiškai įsitikinusi žmogaus iracionalumu, o menas, atrodo, geba tai pažaboti. Jei jaučiu galvoje kirbančią abstrakčią idėją, tačiau žinau, kad ji man svarbi ir nenoriu jos paleisti, bandau atskleisti ją menu. Jei jaučiu, kad skauda, bet negaliu atkapstyti, kur tiksliai skauda, vėl pasitelkiu į meną ir tikiuosi rasti atsakymą procese.

Lankote dailininkų parodas? Ar teko dalyvauti jaunųjų menininkų konkursuose Lietuvoje? Nesu dažna parodų lankytoja, bet progai pasitaikant neatsisakau galimybės paslampinėti galerijose. Parodose mėgstu klausytis muzikos, nes tada atrodo, kad paveikslai ar ekspozicijos suintensyvėja ir geriau jaučiama perteikiama emocija, idėja.

Dailininkės, dizainerės Rasos Arbas – Chamberlain (Kalifornija) vardo premija Jums buvo netikėtumas?

Tikrai nesitikėjau. Galvoje jau seniai buvau paleidusi mokyklą ir veiklas joje. Ši žinia maloniai nustebino ir dar kartą priminė apie skaitykloje praleistas pertraukas, mielus pokalbius su bibliotekos darbuotojomis ir knygų ieškojimu lentynose 😊.

Ko palinkėtum mylintiems meną?

Nenustoti tikėti menu, net jei kartais nusibosta ar nesinori juo užsiimti.

Su Greta buvo labai gera bendrauti ir atrodė, kad ji dar kaip anksčiau sėdi gimnazijos skaitykloje, atlieka namų darbus arba skaito knygą... Gyvenimas nestovi vietoje, viskas keičiasi. Miela Greta, sėkmės, tegu Tavo gyvenime svajonės nusidažo pačiomis gražiausiomis spalvomis, tegu gyvenimas dosniai dalina išmintį, entuziazmą ir laimę. Dėkoju už šiltą pašnekesį.

Kalbino

Reda Kiselytė,

Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos

bibliotekos vedėja